Joninių naktis nuo seno laikoma viena magiškiausių metų naktų. Tai metas, kai žolynai, vanduo, ugnis ir rasa, tikėta, įgyja ypatingą galią, o žmogaus norai tampa stipresni. Ne veltui būtent per Jonines merginos burdavo meilę, pindavo vainikus, dėdavo žolynus po pagalve ir laukdavo sapno apie būsimą mylimąjį.
Jeigu esi vieniša ir širdyje kirba noras sutikti žmogų, su kuriuo būtų gera, šis senovės įkvėptas Joninių burtas gali tapti gražiu ritualu naujai pradžiai. Žinoma, į jį galima žiūrėti ir kaip į žaismingą tradiciją, tačiau jo prasmė labai aiški – paleisti seną ilgesį, atverti širdį naujai meilei ir aiškiai sau pasakyti, kokio ryšio iš tiesų nori.
Veiksmingiausias Joninių meilės burtas – vainikas iš devynių žolynų
Vienas stipriausių meilės burtų Joninių naktį yra vainiko pynimas iš devynių skirtingų žolynų. Skaičius devyni senovės papročiuose laikytas ypatingu – jis siejamas su pilnatve, likimu, ciklo užbaigimu ir naujo etapo pradžia.
Šiam burtui reikės devynių skirtingų augalų. Tai gali būti ramunės, dobilai, jonažolės, mėtos, čiobreliai, rugiagėlės, paparčiai, kraujažolės, smilgos, levandos ar kiti lauko žolynai. Svarbiausia, kad juos rinktum ne skubėdama, o su aiškia mintimi.
Rinkdama kiekvieną augalą mintyse pagalvok apie vieną savybę, kurios trokšti meilėje: švelnumą, ištikimybę, pagarbą, aistrą, ramybę, atvirumą, džiaugsmą, saugumą ar tikrumą.
Kada atlikti šį meilės burtą?
Geriausias metas – Joninių vakaras arba naktis, kai saulė jau leidžiasi, bet dar juntama šventės energija. Ritualą galima atlikti prie laužo, prie upės, ežero, miške, pievoje ar net savo kieme.
Svarbu, kad bent trumpam liktum viena su savimi. Tai nėra burtas, kurį reikia daryti triukšmingai ar demonstratyviai. Jo esmė – susitelkimas, aiškus noras ir vidinis pasiruošimas priimti meilę.
Kaip atlikti Joninių burtą meilei pritraukti?
Pirmiausia prisirink devynis skirtingus žolynus. Rinkdama juos nesiskųsk, neskubėk ir nekalbėk apie tai, ko bijai. Geriau galvok apie tai, kokios meilės nori.
Iš surinktų augalų nupink vainiką. Jeigu vainikas nepavyksta tobulas, nieko baisaus – šiame rituale svarbiausia ne grožis, o tavo mintys ir ketinimas. Pindama vainiką tyliai arba mintyse kartok:
„Atveriu širdį tikrai meilei. Paleidžiu tai, kas ne mano. Priimu tai, kas ateina su šviesa, pagarba ir džiaugsmu.“
Kai vainikas bus baigtas, užsidėk jį ant galvos ir kelias minutes pabūk ramiai. Įsivaizduok, kad iš savęs paleidi senas nuoskaudas, nusivylimus, neišsipildžiusius lūkesčius ir praeities santykių šešėlius.
Tada vainiką reikia paleisti į vandenį – upę, ežerą ar tvenkinį. Paleisdama jį pasakyk:
„Kur vanduo teka, ten mano meilė keliauja. Kas man skirta – mane suras.“
Jeigu nėra vandens telkinio, vainiką galima palikti po medžiu arba pievoje. Svarbiausia jo neišmesti į šiukšliadėžę – šis ritualas susijęs su pagarba gamtai.
Ką reiškia, jei vainikas plaukia?
Seniau merginos stebėdavo, kaip elgiasi jų vainikas. Jeigu jis gražiai nuplaukdavo tolyn, tikėta, kad meilė netruks ateiti. Jeigu vainikas sukdavosi vietoje, tai galėjo reikšti, kad mergina dar nėra pasiruošusi paleisti praeities. Jeigu vainikas užkliūdavo už žolių ar šakų, buvo sakoma, kad meilės kelyje dar gali būti kliūčių.
Šiandien į tai galima žiūrėti simboliškai. Vainiko kelionė gali padėti pačiai sau užduoti klausimą: ar tikrai esu pasiruošusi naujam žmogui? Ar dar laukiu to, kuris jau seniai turėjo būti paleistas? Ar mano širdis atvira, ar vis dar saugosi?
Slaptas priedas: burtas su Joninių rasa
Jeigu nori sustiprinti meilės ritualą, ankstų Joninių rytą, kai pievos dar rasotos, nusiprausk veidą rasa. Nuo seno tikėta, kad Joninių rasa suteikia grožio, gaivumo ir padeda pritraukti gerą energiją.
Galima basomis pereiti per rasotą žolę ir mintyse pasakyti:
„Tegu mano kelias į meilę būna lengvas, o širdis – gyva ir drąsi.“
Tai labai paprastas, bet gražus ritualas. Jis padeda pajusti naują pradžią – tarsi kartu su rytine rasa nuplautum seną liūdesį ir atvertum vietą naujam jausmui.
Burtas sapnui apie būsimą mylimąjį
Dar vienas Joninių meilės burtas – devynių žolynų puokštelė po pagalve. Jei nori sužinoti, kokios meilės tau reikia, prieš miegą pasidėk po pagalve kelis Joninių vakarą surinktus augalus.
Prieš užmigdama nekartok daugybės norų. Užduok vieną aiškų klausimą:
„Kokia meilė man skirta?“
Tikėta, kad tą naktį sapnai gali būti pranašiški. Net jeigu nepamatysi konkretaus žmogaus, atkreipk dėmesį į jausmą, su kuriuo pabusi. Kartais sapnas neparodo veido, bet parodo kryptį.
Ko negalima daryti per meilės burtus?
Svarbiausia taisyklė – niekada neburti konkretaus žmogaus prieš jo valią. Joninių meilės burtai neturėtų būti apie norą „prisirišti“ kažką, kas nenori būti šalia. Tokie norai dažniausiai kyla ne iš meilės, o iš baimės, ilgesio ar prisirišimo.
Geriau prašyti ne konkretaus vardo, o tikro jausmo. Ne „tegul jis mane pamils“, o „tegul į mano gyvenimą ateina žmogus, su kuriuo būsime laimingi abu“.
Taip pat per ritualą nereikėtų galvoti apie buvusius santykius su pykčiu. Jeigu širdyje dar daug nuoskaudos, pirmiausia paprašyk ne naujos meilės, o vidinės ramybės.
Kodėl šis burtas laikomas veiksmingu?
Šis Joninių burtas stiprus ne dėl to, kad per vieną naktį stebuklingai atves princą prie durų. Jo galia slypi kitur. Jis padeda aiškiai įvardyti savo norą, paleisti praeitį ir nustoti kartoti senus emocinius modelius.
Kai moteris pati sau pasako, kokios meilės nori, ji pradeda kitaip rinktis. Ji mažiau kabinasi į netinkamus žmones, greičiau pastebi nepagarbą ir drąsiau atsiveria tam, kas iš tiesų gera.
Kartais didžiausias burtas yra ne žolynas, ne vainikas ir ne vanduo, o sprendimas nebesitenkinti mažiau, nei esi verta.
