Vilniaus universiteto atliktos apklausos duomenimis, net 8 iš 10 jaunuolių jaučiasi vieniši. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria jaunimas, yra finansinių išteklių trūkumas psichikos sveikatos priežiūrai. Todėl nemokamų psichologinės pagalbos linijų savanoriai atlieka kritinį vaidmenį, suteikdami galimybę būti išgirstam, kai to labiausiai reikia.
Jau ketverius metus Jaunimo linijoje savanoriaujanti Viktorija Žibūdaitė pasakoja, kad savanorio kelias gali būti emociškai sunkus, tačiau labai prasmingas. „Ši savanorystė man suteikė daug prasmės – bendraujant su žmonėmis matau, kiek mes iš tikrųjų galime vieni kitiems padėti tiesiog kalbėdamiesi“, – dalinasi Viktorija.
Savanorystės kelias
Viktorija pasakoja, kad pradėdama svarstyti apie psichologijos studijas, norėjo suprasti, ar tai tikrai jos kelias, todėl nusprendė įgyti praktikos Jaunimo linijoje. Pasak jos, norint savanoriauti, neužtenka tik noro, reikia praeiti tam tikrą procesą, kurį sudaro atrankos, susitikimai ir mokymai. „Parengiamieji kursai vyksta keturis mėnesius, kartą per savaitę. Kursai labai išsamūs – teorija, savęs pažinimas, išankstinių nuostatų ar stereotipų valdymas pokalbiuose“, – sako V. Žibūdaitė. Ji pažymėjo, kad šie mokymai taip pat padėjo atrasti savo ribas, kas yra labai svarbu skambučiuose. Pavyzdžiui, jei savanoris turi temų, kuriomis jam yra jautru kalbėti, jis gali eiti į papildomus mokymus ar padirbėti su savo įsitikinimais ir emocijomis.
Pasak Viktorijos, norint savanoriauti Jaunimo linijoje psichologijos išsilavinimo ar net kažkokio entuziazmo psichologijai nereikia. Į atranką gali eiti visi, bet yra kriterijai, kuriuos savanoris turi atitikti. Vieni svarbiausių – žmogus turi būti tvirtas ir galintis padėti kitiems. „Kaip sakoma – negalima pilti iš tuščio puodelio. Jei žmogus yra po sudėtingo įvykio, emocinės krizės, dar sunkiai ją išgyvenantis, savanoriauti gali būti per sunku“, – teigia V. Žibūdaitė.
Pirmas skambutis
„Per parengiamuosius kursus turime praeiti du etapus, vienas – stebime kaip kiti kalba ir teikiame grįžtamąjį ryšį, kitas – į skambučius atsakome patys su priežiūra. Vadinasi, aš keliu ragelį ir manęs klausosi, stebi ar viskas gerai, ar reikia pagalbos“, – pasakoja V. Žibūdaitė. Toks pirmasis skambutis, pasak Viktorijos, buvo be galo baisus. „Galvoji, kas čia paskambins, ar žinosiu, ką pasakyti, ar neišsigąsiu. Net pasiruošiau visas savo schemas, kurias per mokymus užsirašiau, visokius patarimus, frazes, kaip struktūruoti pokalbį“, – sako V. Žibūdaitė. Galiausiai ji suprato, kad tai paprastas žmogiškas pokalbis, kuriam nereikia kažkokių stebuklingų formulių. „Čia tiesiog yra ryšys, kuris gydo“, – teigia Viktorija.
Kaip neparsinešti emocijų namo?
Viktorija pasakoja, kad pačioje pradžioje savanoriai įsipareigoja budėti 15 val. per mėnesį, tai maždaug kartą per savaitę. „Grafiką susidedame kartu, pasirenkame tinkamas valandas budėti. Na, o atėjus jau į Jaunimo linijos ofisą apsikeičiame su kitu budėjusiu savanoriu ir apsitariame“, – dalinasi V. Žibūdaitė. Pasak jos, tam, kad neišsineštų skaudulių ar kitų emocijų, savanoris po pokalbio turi 15 minučių apsitarti su nauju atėjusiu savanoriu ir padėti jam įsivažiuoti bei prisijaukinti tą aplinką. „Tie apsitarimai padeda kai būna koks sunkesnis pokalbis, atsiranda galimybė pasipasakoti apie savo jausmus kitam. Toks išsiventiliavimas yra labai svarbus“, – tęsia Viktorija.
Ji priduria, kad per parengiamuosius kursus, savanoriai mokosi nustatyti atsakomybės ribas, suprasti, kiek gali padėti, bet nejausti kaltės, jei negali išspręsti visų problemų. Taip pat turi emocinę paramą – visada gali pasitarti su kitais savanoriais.
Dažniausios skambučių priežastys
„Pastebiu, kad viena iš pagrindinių temų tarp jaunimo yra santykiai su tėvais ar artimaisiais“, – teigia V. Žibūdaitė. Ji sako, kad dažnai jaunuoliai jaučiasi nesuprasti, susiduria su kartų skirtumais ar tėvų kontrolės problema. Kartais jie mano, kad tėvams nerūpi jų jausmai ir problemos. „Po karantino taip pat dažnai girdžiu apie vienišumą – tiek tarp draugų, tiek romantiniuose santykiuose. Būna pokalbių apie skyrybas, išsiskyrimus. Žinoma, viena svarbiausių temų – savižudybės ar savižala“, – atvirauja V. Žibūdaitė.
Jaunimo linija ypatingą dėmesį skiria savižudybių prevencijai ir intervencijai. Pasak Viktorijos, mokymuose savanoriai išmoksta kaip kalbėti, kaip klausti ir vesti pokalbį su žmogumi, kuris svarsto apie savižudybę. Kalbant su tokias žmonėmis, svarbu, kaip formuluojame mintis. „Nereikėtų sakyti „nesižudyk“ – tai nėra efektyvu. Vietoj to svarbu suprasti – kas žmogui kelia tiek skausmo ir kodėl jis mato savižudybę kaip vienintelę išeitį“, – teigia V. Žibūdaitė. Anot jos, svarbiausia yra parodyti, kad jis nėra vienas ir jo jausmai yra svarbūs.
Pokalbiai, kuriuos sunku pamiršti
Viktorija pasakoja, kad vienas įsimintiniausių pokalbių buvo su žmogumi, kuris skambino turėdamas labai aukštą savižudybės riziką. Pokalbio pradžioje bandė tikinti, kad jam tikrai nėra kitos išeities ir jis šiandien nusižudys. „Tačiau pokalbio pabaigoje žmogus man pasakė, jog nežino, ką šiandien darys, bet bent jau žino, kad šiandien nenusižudys“, –atvirauja V. Žibūdaitė. Jos manymu, net toks nedidelis pasiekimas – apsisprendimas šiandien nenusižudyti, jau yra didelis žingsnis į priekį. Vien tai, kad jie nusprendžia šiandien dar palaukti, yra reikšmingas laimėjimas.
Pagalba visiems
„Manau, kad jaunimas yra šiek tiek atviresnis kalbėti apie savo emocijas dabar. Tačiau skambučių sulaukiame ir iš vyresnių žmonių“, – sako V. Žibūdaitė. Nors organizacijos pagrindinis tikslas ir auditorija yra jaunimas, pasak jos, emocinę pagalbą savanoriai teikia visiems, nes tai visą parą veikianti emocinės paramos linija. Mergina pastebi, kad su vyresnio amžiaus žmonėmis kartais sudėtingiau kalbėti apie emocijas, nes jų žodynas šioje srityje gali būti skurdesnis. Pavyzdžiui, jei paklausi, kaip jie jaučiasi, dažniau išgirsi atsakymą „gerai“ arba „blogai“, todėl reikia papildomų klausimų, kad pavyktų išsiaiškinti daugiau. Tuo tarpu jaunimas dažnai geba tiksliau įvardyti savo emocijas – pavyzdžiui, pasakyti, ar jaučiasi liūdni, pikti.
Reikšminga patirtis
„Tapau daug atviresnė skirtingoms situacijoms ir žmonėms. Teko išklausyti labai įvairių žmonių – tokių, kurių galbūt niekada nebūčiau sutikusi realiame gyvenime ar net nepriėjusi jų užkalbinti“, – teigia V. Žibūdaitė. Viktorija sudalyvavo daugelyje skirtingų pokalbių, pavyzdžiui, jai teko kalbėtis su žmonėmis, kurie pasakoja, kodėl jiems patinka smurtauti. Tokiu atveju savanorė bando suprasti, iš kur tas noras kyla. Arba su tais, kuriems yra be galo liūdna, bet jie patys negali tiksliai įvardyti priežasties. Pasak jos, gyvenimo linijos tkslas nėra išspręsti visas problemas, svarbiausia yra išklausyti, suteikti erdvę jausmams ir būti šalia, kai žmogui sunku.
Nemokamą emocinę paramą telefonu teikia šios psichologinės pagalbos tarnybos:
Jaunimo linija
Skambinkite telefonu 8 800 28888. Budintys savanoriai taip pat siūlo pagalbą pokalbiais internetu.
Vaikų linija
Skambinkite numeriu 116111. Linija veikia kasdien nuo 11 iki 23 valandos. Su savanoriais susisiekti galima ir internetu.
Linija Doverija
Rusakalbiams paaugliams ir jaunimui skirta emocinės pagalbos tarnyba dirba kasdien 6:00-19:00. Anoniminę paramą teikia savanoriai-moksleiviai.
Skambinkite numeriu 8 800 77277.
Nelik vienas
„Nelik vienas“ yra pirmoji Lietuvoje specializuota emocinės paramos vyrams linija. Savanoriai teikia anoniminę pagalbą vyrams kasdien 18:00-22:00.
Skambinkite telefonu 8 604 11119.
Pagalbos moterims linija
Šioje linijoje dirba moterys-savanorės, pasiruošusios visą parą suteikti psichologinę paramą telefonu, internetu arba elektroniniu paštu.
Skambinkite telefonu 8 800 66366.
Sidabrinė linija
2016 metais M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkurtos „Sidabrinės linijos“ savanoriai tiki, kad pokalbiai gydo ir kviečia senjorus skambinti numeriu 8 800 80020.
Emocinė pagalba suteikiama I-V: 8.00-22.00; VI-VII ir švenčių dienomis: 11.00-19.00.
Vilties linija
Visomis savaitės dienomis ir visą parą dirbantys savanoriai pasiekiami nemokamu telefonu 116123. Savanoriai taip pat teikia pagalbą laiškais: 116123@viltieslinija.lt.
Tėvų linija
Skambinkite telefonu 8 800 900 12 darbo dienomis (9.00-13.00 val. ir 17.00-21.00 val.).
