Mažais karoliukais nubėga
Gerumo suvirpintos gaidos,
Kaip angelo juokas per miegą,
Kaip vyšnių žydėjimo aidas.
Užleiskime vieškelį bitei
Su Dievo palaiminta duona.
Išsaugokim žiogo trimitą
Ganykloj už kaimiško kluono.
Tikėkim, kad bučinio burtas –
Tai mažas šios žemės stebuklas,
Nežinomos rankos sukurtas,
Kaip rožė, kaip smilga, kaip plukės.
Tikėkim, kad žydi papartis,
Tikėkime gintaro rūmais…
Ir nieko už nieką nebarkim –
Tesklando tarp mūsų gerumas.
