— Eik, oželi, vandenio,
oželėli, vandenio.
— Bijau bijau vilkelio.
— Nebijoki vilkelio,
su kojelėm patrepsėk,
su rageliais pabarškink,
viena koja semk semk,
kita atsigink gink.
Kai aš ėjau per dvarelį,
susitikau tijūnėlį.
Man tijūnas: „Labą dieną.”
Aš tijūnui nė žodelio.
Ir pamuše man kojelę,
subyrėjo man kauleliai.
Susirinkau į terbelę,
parsinešiau namolėlio,
pasodinau darželėly.
Ten išdygo dvi liepelės,
trečia — obelėlė.
Nusikirtau obelėlę,
pasidirbau muzikėlę
ir, nuėjęs į jaunimą,
jaunas mergas linksminau,
o marteles virkdinau.
