Mes penki broleliai
Žaliojoj lankoj,
O ryt po ryto
Karaliaus rankoj.
Kad mus sugavo
Penkius brolelius,
Varė į Vilnių
Pėsčius bernelius.
Kad mus nuvarė
Į didį pulką,
Ir mumis sustatė
Po du iš šalių.
— Šviesus karaliau,
Turi razumą,
O kodėl nestoji
Ant pirmo dūmo?
— Kam man reik stoti
Ant pirmo dūmo,
Kad aš turiu vaiską
Juodą kai purvą.
