Upės tolyn iš lėto teka,
Veda kažkur keliai.
Ryt iškeliauju, o šį vakarą
Laime laikyti ir tai.
Jeigu dabar paleisi ranką,
Meilė pradings rūke
Ir paskutinis mūsų vakaras
Tyliai ištirps laike.
Lemta vieniems keliauti,
Skirta kitiems jų laukti.
Gyvenimas – kelionė amžina.
Dieną naktį lūpos kartoja: Džalma,
Iki skausmo mylimą vardą Džalma.
Dega aistros žarija tartum karšta ugnis,
Bet ugnies nebijo mylinti širdis.
Taboras žengs į dangų,
Amžiai liks pakely,
O tavo meilė lyg žvaigždė toli.
(2 k.)
Baigės žiema, ateina vasara,
Suskamba gitara,
O mintyse kiekvieną vakarą –
Taboras ir daina.
Lemta vieniems keliauti,
Skirta kitiems jų laukti.
Gyvenimas – kelionė amžina.
Dieną naktį lūpos kartoja: Džalma,
Iki skausmo mylimą vardą Džalma.
Dega aistros žarija tartum karšta ugnis,
Bet ugnies nebijo mylinti širdis.
Taboras žengs į dangų,
Amžiai liks pakely,
O tavo meilė lyg žvaigždė toli.
(3 k.)
