vasarą, jau saulei nusileidus
mėnulio apšviestu taku
labai mažais žingsneliais
ji ėjo pamažu
o parke nusiminęs
sėdėjo sau vaikinas
sutikt net nesvajojo
fantastiškos merginos
noriu noriu noriu aš nusivest tave į kiną
noriu noriu noriu nupirkt tau namą ir mašiną
noriu noriu noriu padovanot ne tik svajonių
noriu noriu noriu, kad tu norėtum, kaip aš noriu
visai nesitikėjo
o gal net nenorėjo
bet tą žvaigždėtą naktį
jų širdys suartėjo
už rankų susikibę
kol saulė patekėjo
svajonėmis dalinos
ir jie įsimylėjo
noriu noriu noriu aš nusivest tave į kiną
noriu noriu noriu nupirkt tau namą ir mašiną
noriu noriu noriu padovanot ne tik svajonių
noriu noriu noriu, kad tu norėtum, kaip aš noriu
