Lietuvos pievose ir laukuose šią vasarą ne vienas atkreipė dėmesį – gandrai šiemet tarsi visur! Vieni džiūgauja matydami „nacionalinius paukščius“ didesniais būriais, kiti smalsauja: ar jų iš tikrųjų daugiau, ar tai tik mūsų įspūdis? O gal šiemet tam yra gamtinių paaiškinimų?
Gandrai – mūsų krašto simbolis
Gandras (lot. Ciconia ciconia) – vienas žinomiausių ir labiausiai mylimų paukščių Lietuvoje. Nenuostabu – jis laikomas tautosakos, šeimos ir namų simboliu, o nuo seno buvo siejamas su vaisingumu, laime bei pavasario sugrįžimu.
Šie paukščiai kasmet migruoja tūkstančius kilometrų – žiemoti skrenda į Afriką, o pavasarį grįžta į gimtąsias vietas. Būtent Lietuva yra viena iš šiauriausių regionų, kur gandrai ne tik peri, bet ir sėkmingai augina jauniklius.
Ar šiemet jų iš tiesų daugiau?
Pasak Lietuvos ornitologų ir gamtos stebėtojų, 2025-aisiais stebimas šiek tiek didesnis gandrų aktyvumas ir matomumas, ypač vidurio ir pietų Lietuvoje. Tačiau tai dar nereiškia, kad jų iš tikrųjų daugėja sparčiai – tiesiog šių metų gamtinės sąlygos lėmė geresnes sąlygas perėjimui ir maisto paieškai.
Kodėl šiemet matome daugiau gandrų?
1. Palanki pavasario pradžia
Pavasaris šiemet atėjo palyginti anksti ir be didelių šalnų, todėl gandrai grįžo anksčiau nei įprasta. Tai reiškė:
- Anksčiau pradėtą perėjimo sezoną
- Didesnę tikimybę užauginti daugiau jauniklių
2. Daug maisto – ypač pelėnų ir varlių
Šių metų klimatas buvo palankus smulkių gyvūnų populiacijai, ypač varlėms, sliekams, vabzdžiams ir pelėnams – pagrindiniam gandrų maistui. Kai maisto daug, gandrai noriai lieka ilgesniam laikui, net ir po jauniklių išskridimo.
Įdomu: Gandras per dieną gali suėsti iki 0,5 kg gyvūninės kilmės maisto!
3. Mažiau trikdžių iš žmogaus pusės
Kai kuriose vietovėse pastebima, kad ūkinė veikla mažiau trikdo gandrų gyvenimą, ypač ten, kur paliekami natūralūs pievų plotai. Gandrai vengia triukšmo, judėjimo, tad natūralesnė aplinka skatina juos likti ilgiau.
4. Ilgėjantis buvimas prieš migraciją
Vasaros pabaigoje, prieš išskridimą į pietus, gandrai mėgsta telktis į didesnius būrius – tai vadinama santalkomis. Jei orai išlieka šilti ilgiau, tokios santalkos tampa pastebimesnės – vienoje vietoje galima pamatyti dešimtis ar net šimtus paukščių.
Ką tai reiškia mums?
Didesnis gandrų skaičius – tai puiki žinia mūsų kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. Tai rodo, kad Lietuvoje vis dar yra tinkamų vietų šiems paukščiams gyventi, auginti jauniklius ir maitintis.
Be to, gandrų gausa rodo:
- Sveiką pievų ir šlapynių ekosistemą
- Stabilią smulkių gyvūnų populiaciją
- Mažesnį aplinkos trikdymą (bent kai kuriose vietovėse)
