Gyvenimas su svetimu žmogumi gali kiek bauginti, tačiau lietuvaitės apsigyvenimas viename kambaryje su musulmone neišgąsdino, priešingai, susipažinimas su tolimąja kultūra atvėrė akis ir įkvėpė gyvenimo džiaugsmo.
Gyvenimas viename kambaryje su musulmone – nuo folijos ant sienų iki draudimo lakuotis nagus
Savaitės skaitomiausi straipsniai:
Pirmoji Kembridžo hercogienės meilė stebina panašumu į princą Williamą(FOTO)
Ką tavo dažniausiai naudojama nagų lako spalva pasako apie tave?
Netikėtas atradimas apie žvaigždžių figūras ir dietas(FOTO)
Svetimas miestas, nepažįstami žmonės, nauja profesija – tokios ir panašios mintys kamuoja dažną vos tik įstojusį mokytis jaunuolį. Išsvajota specialybė, mokslai bei išsilavinimas, neretai į didžiuosius miestus sutelkia minias jaunų žmonių ne tik iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių, bet ir iš užsienio šalių.
Vos tik įstojusi mokytis Gabrielė* nežinojo kas jos laukia, bet su džiugesiu laukė tos dienos, kai atvyks į Kauną mokytis viename didžiausių šalies universitetų. Neturėdama artimųjų gyvenančių šiame, kol kas dar svetimame mieste, ji greitai susitaikė su neišvengiamybe – gyvenimu bendrabutyje, kuriame, ne paslaptis, galima pajusti ir šilto, ir šalto, susidurti su gyvenimu drauge su visiškai nepažįstamu žmogumi, turinčiu savus įpročius bei charakterio savybes.
Gyvenant bendrabutyje tenka pakeisti ne vieną kambarį ir susipažinti su gausybę juose gyvenančių žmonių, tarp kurių neretai pasitaiko įvairių keistuolių, savaip įdomių ar erzinančių asmenybių. Tačiau vienokia patirtis – gyventi su tautiečiais, o visai kita, kai po vienu stogu gyvena jauni žmonės iš skirtingų planetos kampelių. Dabar jau ketvirtame kurse studijuojanti Gabrielė pasakoja savo istoriją apie tai, kaip jai teko gyventi su musulmone, atvykusia iš Libijos.
„Galiu pasakyti viena, gyvenimas su mergina, kilusia iš Libijos, mane privertė džiaugtis, jog esu europietė ir galiu mėgautis turima laisve. Įdomi tiek išvaizda, tiek savo charakteriu, ši mergina įkvėpė mane nepasiduoti gyvenimo keliamiems sunkumams ir eiti pirmyn“, – būtent taip ji atsiliepė apie merginą, su kuria viename kambaryje teko gyventi keturis mėnesius.
Tikėjimo galia
Kad ir kaip toli Gabrielės „kambariokė“ buvo nuo savo šalies, papročių ir šeimos, ji neapleido savo tikėjimo ir atsidavusi jam melsdavosi tris kartus per dieną tiesiog kambaryje, tarp lovų ištiesusi kilimėlį. Stebint tokį žmogaus atsidavimą Dievui galima susimąstyti, kokia vis tik svarbi religija yra musulmoniškose šalyse, kaip stipriai ji yra įskiepyta net ir jaunų žmonių širdyse. Ne paslaptis, kad daugelis atvykusių studijuoti ir pabėgusių nuo tėvų gali daryti tai, kas jiems šauna į galvą, pamiršti įvairias taisykles bei gyvenimo normas. Tuo tarpu ši mergina, esanti už tūkstančių kilometrų nuo savo artimųjų ir kultūros, nuoširdžiai meldėsi kiekvieną dieną, nes tai nebuvo tiesiog įdiegta taisyklė, tai buvo tikėjimas esantis giliai jos širdyje.
Moteris Libijoje
„Jos tautybė ir religija, mano akimis, buvo uždarę ją lyg paukštelį narvelyje, kuris niekada negalės išskristi ir atsiskleisti. Ji nuolat kartojo, jog dėkoja likimui ir dievui, kuris suteikė galimybę ištrūkti iš to siaubingo krašto“, – apie savo kambario draugę pasakojo Gabrielė. Libija – tai kraštas, kuriame moteris nėra gerbiama, joms, pasak vyrų, nėra skirta mokytis bei dirbti, jų paskirtis – gimdyti ir auginti vaikus, rūpintis šeima, tai šalis, kurioje moteris turi ypatingai mažai teisių, ne tik viešumoje, bet ir asmeninių.
Grožio puoselėjimas
„Gyvenimas su mergina iš Libijos, man pasirodė labai įdomus, ji nuolat kartojo, kaip mums, europietėms merginoms gerai, mes galime dažytis, puoštis, nešioti įvairiausius, kokius tik norime, rūbus. Ji visada su susižavėjimu stebėdavo kaip aš darausi makiažą, renkuosi rūbus“, – apie kultūrų skirtumus pasakojo lietuvaitė. Gabrielę nustebino faktas, kad jos kambario draugė mažai naudoja kosmetikos, kuri musulmonų kraštuose tarp moterų yra bene vienintelė priemonė, naudojama pabrėžti matomą grožį, t.y. ypač akis, nes dažniausiai tik ši veido dalis ir yra matoma viešumoje.
Lakuotis nagus musulmonės moterys gali tik menstruacijų ciklo metu, nes tuomet jos jau yra „purvinos“, kitomis dienomis tai daryti yra draudžiama, nes yra įsitikinimas, kad nagų lakavimas yra savo kūno teršimas.
Kalbant apie drabužius, galima net neminėti, jog gatvėje šiuolaikinių madų demonstruoti joms taip pat nėra galima, į viešumą jos gali išeiti tik apsigobusios skaromis ar čadromis, rūbo „uždarumas“ priklauso nuo šeimos papročių bei tikėjimo gilumo. Jokių apnuogintų kūno vietų neturi matytis, nes manoma, kad taip moterys stengiasi provokuoti vyrus, tapti europietiškos, pabėgti nuo savo kultūros ir tikėjimo.
Kad ir kokius gražius plaukus turėjo Gabrielės „kambariokė“, ji beveik niekada iš namų neišeidavo jų išsileidusi, visuomet juos rišdavo ar pindavo, o makiažą naudojo tik pasekusi Gabrielės pavyzdžiu, kartais pasidažydavo blakstienas ar lūpas. Vienintelis tinkamas papuošalas Libijoje yra auksas, kurio Gabrielės kambario draugė neturėjo daug, nes nebuvo kilusi iš ypatingai turtingos šeimos, tačiau prasitarė, kad papuošalus iš aukso ji ir kitos Libijos moterys labai mėgsta, o ištekėjusi norėtų turėti jo daugiau.
Keistenybės
Ne paslaptis, kad skirtingos kultūros ir papročiai daro įtaką įvairiems žmonių poelgiams ar skatina atsiskleisti keistenybėms. Gyvendama viename kambaryje su musulmone, Gabrielė privalėjo susitaikyti su nuolat plazdančios folijos garsu. Kodėl? Todėl, kad folija buvo „ištapetuota“ dalis jos kambario draugės sienos. Ji taip elgėsi todėl, kad, pasak jos, folija sulaiko saulės spindulius ir karštį. Taip pat Gabrielė prasitarė, kad bent jau jos kambario draugė nebuvo pati tvarkingiausia: maistas, trupiniai, namų darbų sąsiuviniai ir išmėtyti drabužiai buvo tiesiog nuolatinis reiškinys.
Nepaisant visko, Gabrielė tikina esanti laiminga, jog gavo galimybę gyventi kartu su visiškai žmogumi, kilusi iš šalies, kuri taip smarkiai skiriasi nuo Lietuvos. Ji džiaugiasi galėjusi bent piršteliu prisiliesti prie tolimos ir visiškai svetimos kultūros. Mergina iš Libijos tapo savotišku laisvės ir nepriklausomybės simboliu Gabrielės gyvenime ir nuo šiol ji tik dar labiau džiaugiasi esanti lietuvė.
*Vardas pakeistas (aut. past.)
