Kasmetinis, šiemet 15-ąjį gimtadienį švenčiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatė kaip reta galingą naujojo sezono programą. Lapkričio 9-26 dienomis vyksiančio didžiausio kino renginio Lietuvoje repertuare – daugiau kaip šimtas filmų iš visos Europos ir už jos ribų.
renginio Lietuvoje repertuare – daugiau kaip šimtas filmų iš visos Europos ir už jos ribų.
„Minėdami svarbią „Scanoramos“ sukaktį, norėjome save ir žiūrovus pasveikinti kaip reta galinga programa, kuri Europos kino vaizdą leidžia pažinti įvairiais skerspjūviais. Prarastų vertybių, nykstančio žmogiškumo paieškos šiandien tapo esminiu Europos ir pasaulio kino diskursu – filmuose apie tai kalbama drąsiai ir įtaigiai. Taigi festivalio lankytojus kviesime ne tik mėgautis geru kinu, bet ir plėsti akiratį, pažinti aplinkoje vykstančius procesus ir būti aktyviais mus supančių reiškinių ir įvykių dalyviais,“ – spaudos konferencijoje kalbėjo „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
„Scanoramos“ programoje žiūrovai ras stipriausius metų filmus – Auksinės palmės šakelės laimėtojo, Rubeno Östlundo, „Kvadratą“, Berlyno Auksinio lokio laureatės Ildiko Enyedi filmą „Kūnas ir siela“, Kanų žiuri apdovanojimą pelniusio Andrejaus Zviagincevo „Nemeilę“, naujausią Sergejaus Loznicos darbą „Nuolankioji“. „Scanoramą“ griausmingai atidarys britišku humoru žaižaruojanti Sally Potter juosta „Vakarėlis, o festivalio pabaigoje nuskambės niūraus grožio simfonija – Friedricho Wilhelmo Murnau „Nosferatu. Siaubo simfonija“ (1922). Specialiai uždarymo filmui kompozitorius Marius Salynas sukūrė garso takelį.
Pasak G. Arlickaitės, šiemet festivalio programose ypač stiprią poziciją užima vokiškas kinas – tai yra ilgalaikio ir glaudaus „Scanoramos“ bendradarbiavimo su Goethe’s institutu rezultatas. Šiemet beveik dešimtmetį trunkančią draugystę vainikuoja „Goethe salonas“, kuris lydės svarbiausius vokiškus festivalio filmus ir susitikimus su jų režisieriais.
„Scanorama“ visuomet siekė ne tik atvežti geriausius, bet ir atrasti naujus kūrėjus ir jų darbus – tuos, kurie didžiuosiuose festivaliuose lieka mažiau įvertinti, tačiau yra įdomūs savo drąsa, atmosfera ir požiūriu į kino konvencijas. Jie yra mažesnio biudžeto, labiau kameriniai, drąsiau išnaudojantys žanrus ir kino formas. Šiemet tokius filmus žiūrovai ras naujoje festivalio programoje „Galvok ką nori“.
Kasmetinę retrospektyvų programą „Iš arčiau“ šiais metais puoš galingas kino esteto Luchino Visconti ir negailestingo modernios visuomenės antropologo Hichaelio Hanekes duetas. Režisierių darbuose skirtingais rakursais pristatoma vertybių kaita, moralinis nuosmukis ir visuomenės susvetimėjimas.
Pasitinkant naują Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, „Scanorama“ kvies atversti primirštus Lietuvos kino istorijos puslapius. Festivalio programoje „Atvira Lietuvos kino istorija“ – dokumentinio kino režisierių Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių retrospektyva „Būsenos ir portretai“, aktoriaus Regimanto Adomaičio aštuoniasdešimtmečiui skirtas Algimanto Kundelio filmas „Suaugusių žmonių žaidimai“ (1967) ir pirmoji išlikusi lietuviškos lėlinės animacijos juosta „Storulio sapnas“ (1938).
Gausioje lietuviškoje festivalio programoje taip pat atsispindi Lietuvos šimtmečio tematika – filmuose dominuoja tautinio ir asmeninio tapatumo paieškos, skirtingų laikmečių sandūros problematika ir siekis žvelgti į praeitį jos liudininkų akimis. Festivalio žiūrovai išvys dokumentinį seserų režisierių Jūratės ir Vilmos Samulionyčių filmą „Močiute, Guten Tag!“, Toronto kino festivalyje sužibėjusią Eglės Vertelytės juostą „Stebuklas“, Šanchajuje du apdovanojimus pelniusį debiutinį režisieriaus Ivano Bolotnikovo „Charmsą“ ir dokumentinį Olgos Černovaitės darbą „Drugelio miestas“.
Šiųmetinėje konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos kinas“ – žanrų, stilių ir temų įvairovė. Jaunieji režisieriai nebijo rinktis sudėtingų formatų – šiemet į konkursine programą po ilgo laiko pateko kruopštus lėlinės animacijos filmas, pakeliantis jaunųjų kūrėjų profesionalumą į naują lygmenį.
Jau tradicija tapo kartu su festivalio mecenatu, draudimo bendrove „If“ iš visos festivalio programos atrinktas pozityvių ir nuotaikingų filmų rinkinys „Viskas bus gerai“. Čia šiemet išsirikiavo Ildikó Enyedi „Apie kūną ir sielą“, Carine Tardieu „Dėl viso pikto“, Ole Giæverio „Iš Balkono“, Philippe’o Garrelio „Meilužis vienai dienai“, Carlos Simón „Vasara, 1993“, Ofiro Raulio Graizerio „Kepėjas“ ir Ásos Helgos Hjörleifsdóttir „Gulbinas“.
Šiais metais beveik pusę „Scanoramos“ programos sudaro moterų režisierių filmai. Apie tai „Scanorama“ kvies diskutuoti tradicinių festivalio renginių „Scanoramos“ kryptys“ diskusijoje „Moterys kino industrijoje“. „Scanoramos krypčių“ meistriškumo dirbtuvėse bus galima iš arčiau susipažinti su politinių satyrų režisieriumi Julianu Radlmaieriu („Scanoramoje“ jis pristatys savo filmą „Buržuazinio šuns savikritika“), o diskusijoje „Kinas versus propaganda“ sunkiai apčiuopiamų ribų padės ieškoti Lietuvoje ypač laukiamas ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica. Lietuvoje ženkliai suaktyvėjus kūrybiniams animacijos procesams, animacijos kūrėjai bus kviečiami plačiau susipažinti su animacijos prodiusavimu bei sklaida – vadybine patirtimi dalinsis animacijos prodiuserė Luce Grosjean.
Su „Scanoramos“ žiūrovais susitikti atvyks ir daugiau užsienio kūrėjų – savo pirmuosius pilnametražius debiutus pristatys prancūzų režisierius Jeanas Breschandas (filmas „Popiežė Joana“) ir islandė Ása Helga Hjörleifsdóttir (filmas „Gulbinas“). Andresas Veielis žiūrovams pristatys Berlyno kino festivalyje pagrindiniam prizui nominuotą savo filmą „Beuysas“, į festivalį atvyks filmo „Anišoara“ režisierė Ana Felicia Scutelnicu ir kiti. Susitikimai su režisieriais vyks ne tik kino salėse, bet ir šiemet Vilniuje startuojančiame „Kino klube“, kuris pokalbiams žiūrovus kvies „Forum Cinemas Vingis“ kino teatro patalpose.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–26 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
