Ironiška, bet retro suknelėmis pasipuošusias grupės „Elle G“ merginas pirmą kartą pamačiau vintažu net nekvepiančiame facebook’e. Stilingai apsirengusios, klipas – minimalistinis, „skandinavės“ – iškart pagalvojau.
Tačiau vos merginoms prašnekus mano gimtaja kalba pagalvojau, kad ir Lietuva vis dar turi kuo nustebinti. Tik niekaip nesupratau, ką jos man primena. Dainuoja retro dainą, bet pritaria sau ukulele ir barškučiais; gėlės plaukuose, bet į Lanos Del Rey verksmus jų šypsenos visiškai nepanašios, o fotografas Vytenis, paklausęs ką fotografuosim, atsakė: „a, čia tos į „Cocorosie“ panašios?“ Visiškai susipainiojau – reikia šias klostėse paskendusias damutes iš arčiau apžiūrėti ir viską išsiaiškinti. Po kelių mėnesių interviu derinimo Elena ir Giedrė dviračiais atskuodė į redakciją.
JŪRA ŽIEMĄ ARBA „ELLE G“ GIMIMAS
Giedrės (22) ir Elenos (22) draugystė prasidėjo muzikos mokyklos suole, laužant galvas ties sudėtingais solfedžio uždaviniais. Merginos kartu lankė pamokas, kartu ruošėsi atsiskaitymams, tapo artimos draugės. Tačiau laikui bėgant viena nuo kitos nutolo, pasirinko skirtingas studijas (Giedrė studijuoja dailėtyrą, o Elena – socialinį darbą – aut.past). Tačiau kaip romantiškam filme jas suartino niekur nedingusi meilė muzikai ir romantikai.
Giedrė: „Mudviejų grupė gimė prieš metus, kai su draugais sugalvojom važiuoti prie jūros. Važiuodamos pradėjom groti, improvizuoti, draugai nufilmavo ir išplatino internete. Iškart pasipylė teigiami komentarai, kurie ir skatino toliau kurti, groti ir rengti koncertus. Puikiai atsimenu pirmąjį: turėjom gal keturias dainas, balsai drebėjo, atrodė, kad blogiau pasirodyti neįmanoma. Tačiau žiūrovų reakcija ir nauji kvietimai koncertuoti nuomonę iškart pakeitė.“
Elena: „Niekuomet negalvojom, kad tokie „pagrojinėjimai“ virs į tai, ką darom šiandien. Aš apskritai daugybę muzikos stilių išbandžiau, buvo metas, kai verkdavau dainuojamosios poezijos dainas klausydama. Tačiau, matyt, reikėjo, kad surastume tą unikalų savo garsą, kuris ir užvirė visą šitą „Elle G“ reikalą.“
Giedrė: „Retro stiliaus idėją turėjom jau nuo pat pradžių. Vos tik pradėjom koncertuoti, reikėjo susikurti sau įvaizdį. Tai ir prasidėjo močiučių spintų ataka, jos pačios ėmė maišais tempti savo antikvarinį turtą.“
TOLIMAI ARTIMA ROMANTIKA
Rengiatės senovinėm suknelėm, dainuojat beveik prieš šimtmetį kurtas dainas – ar nesinori į tuos laikus iš tikrųjų nusikelti?
Giedrė: „Aišku, kad norisi, o kaip gali nesinorėti?! Juk tada ir gyvavo ta tikroji romantika, kurios šiandien gaila, bet nebėra. Dėl to neliūdim – savo dainomis sukuriame romantikos iliuziją, pačios ja patikim ir dar klausytojus įtikinam. Tiesa, pirmuosiuose pasirodymuose atrodėm ne taip romantiškai, dar nebuvo visų retro suknelių, bet gėles plaukuose jau turėjom, jos – „Elle G“ įvaizdžio pagrindas. Lauko gėlės – visiška romantika!“
Elena: „ Kai įsijauti į tą stebuklingą laikmetį, būna sunku nuo jo atsiplėšti. Kartą buvo užpuolusi tokia „viską metam – važiuojam gyventi į Paryžių“ krizė. Dainuoji apie meilę, romantiškus pasimatymus, o aplink to niekaip nematyti. Kraustynių idėją pakeitėm planu gastrolėms. Ir mums šis planas pavyko, vasarą trauksim į pirmą turą už Lietuvos ribų.“
Į KONCERTĄ – „TRANZU“
Tai kaip vyksta tie romantiškieji jūsų pasirodymai? Ar tenka įsijausti į retro damučių vaidmenį?
Giedrė: „Žinoma, kad scenoje šiek tiek įsijaučiam. Viskas prasideda jau rengiantis pasirodymui, kai velkamės sukneles, pinam plaukus. Bet mes taip savo dainas jaučiam, tai nėra kažkokia dirbtinė kaukė. O dėl įvaizdžio klausytojai atitinkamai į mus ir žiūri. Štai grojom festivaly, kuris vyko pievoj. Visi atsipalaidavę, paprastai apsirengę, o mes – kaip visada su sijonais ir bateliais. Iškart visi pradėjo žiūrėti kaip į rimtą koncertą, o ne pagrojimą pievoj.“
Pačios viskuo rūpinatės ar jau ir vadybininkas yra?
Giedrė: „Yra Gabrielė, kuri mumis rūpinasi. Ji po vieno koncerto pati priėjo, paklausė, ar turim ką nors, kas organizacinius reikalus tvarkytų, taip ir pradėjom draugauti. Iki jos su koncertais visokių kuriozų būdavo: tarkim, buvo atvejų, kai į savo koncertus tranzavom. Mašinas kokiam mažam miestely stabdom, vietiniai jaunuoliai nuo kelkraščio švilpia… Net negalvojom, kad organizatoriai gali mums suorganizuoti kelionę, nesitikėjom kokių patogumų ar honorarų.“
Elena: „Kai pirmą kartą gavom šiokį tokį atlygį, negalėjom patikėti, kad iš to, ką visa širdimi mylim, dar galima ir uždirbti! Visiškai vau!“
FESTIVALIAI IR VESTUVĖS
O svarbu, kur koncertuoti?
Elena: „Esam koncertavę pačiose įvairiausiose vietoje, teko groti ir „Lofte“ ir paprastoj pievoj. Bet labiausiai įsiminė pačios tobuliausios vestuvės, kokias tik galėtume įsivaizduoti. Jaunieji tuoktis važiavo dviračiais, šventė vyko šiltnamyje tarp gėlių, dalyvavo vos keletas žmonių. Mūsų grojama muzika – labai universali, tinka tiek senukams, tiek vaikams, todėl, manau, tokioms vestuvėms mus ir išsirinko.“
Giedrė: „Jau kviesdami koncertuoti, žmonės žino, kokias dainas „Elle G“ dainuoja. Lietuviškai kol kas nedainuojam, bet manom, kad klausytojai puikiai supranta anglų kalbą, todėl bėdų nėra. Koncertuodamos išmokom visokių dalykų, tarkim, dabar jau žinom, kam reikalingas monitorius ir kad nuo įgarsinimo priklauso, ar koncertas pavyks, ar ne. Ir su žmonėmis visko būna. Mes per koncertą save atiduodam, todėl norim ir iš klausytojų gauti grįžtamąjį ryšį. Keista, kai žmonės ateina ir galvoja, kad galės sėdėt ir tiesiog klausyti abejingais veidais. Mūsų muzika gerai tinka paprastiems pasisėdėjimams, bet pačios tokių pasirodymų nelabai mėgstam. Žmonės jaučiasi susikaustę, negali laisvai barškinti šakutėmis, atrodo, kad lyg ir turi muzikantų klausyti, bet ir pabaliavot norisi…“
Nebaisu, kad išgarsėsit, turėsit atiduot duoklę žiniasklaidai ir prarasti privatumą?
Giedrė: „Sąmoningai neinam į televizines laidas, nenorim tokio viešumo. Nemanau, kad mūsų gyvenimai kam nors įdomūs, todėl prarasti privatumo nebijom. Tuo labiau, kad didžiausią privatumą dovanojam koncertų metu, kai atveriam savo širdį ir emocijas. Čia ir yra mūsų asmeniškumo išraiška.“
SPINTOS SESĖS
Tai jūs muzikuojat kartu, nes esat draugės, ar esat draugės, nes kartu muzikuojat?
Giedrė: „Per muzikavimą viena kitą iš naujo atradom, koncertai ir kelionės labai suartina. Juk ir anksčiau buvom draugės, bet dabar viena kitą labiau vertinam, juk kartu būnam scenoj, kartu išgyvenam pačius asmeniškiausius dalykus.“
Elena: „Apskritai esam kaip sesės. Abi turim brolių, o muzikos dėka tapom artimos kaip seserys. Suknelėm keičiamės, atmintinai žinau, kas dedasi Giedrės spintoje. Tačiau nemanykit, kad mūsų draugystė saldi kaip glaistytas tortas. Būna ir pykčių, ir nesutarimų.“
Neatsibostat viena kitai?
Giedrė: „Keista, bet ne. Aš šiuo metu rašau bakalaurinį, tai su Elena ganėtinai retai matomės, labai jos pasiilgstu. Būna, kad susitinkam tik koncertams, o pakalbėti apie gyvenimą nebūna laiko. Tai susitinkam pakalbėti apie save, o ne muziką, bet po kurio laiko net nepastebim, kad vėl koncertus aptariam…“
Ar jau pagrojot savo svajonių koncerte?
Giedrė: „Turėjom tokį svajonių vietų sąrašą ir jau beveik visą užpildėm. Tiesa, liko dar pora vietelių, o paskui – Paryžius!”
Elena: „Dar labai į JAV norim, kur mūsų atliekama muzika gimė. Planas jau yra, galbūt tuoj ten ir pakoncertuosim“
Tai apie ką Giedrė ir Elena svajoja?
Elena: „Apie vasaros keliones, gimtadienio turą ir pagaliau pasibaigsiančius mokslus. Labai laukiam naujų koncertų, pavažinėsim po Lietuvą, norim Molėtus aplankyt, ten fanų turim.“
Giedrė: „Kartais prisimenu, kad prieš „Elle G“ ir kitokių hobių turėjau. Domėjausi fotografija, net studijuoti ją ketinau. Tačiau „Elle G“ kažkaip natūraliai sujungė mano meilę fotografijai, vintažui, muzikai, suknelėms, romantikai ir kūrybai į vieną.“
Ar dar stinga tos gyvenimo romantikos, o gal koks riteris iš dangaus koncertuojant nukrito?
Giedrė: „Šiais laikais tikrų jausmų tenka gerai paieškoti. Todėl ir reikia visomis priemonėmis ją puoselėti, mes tai darome savo muzika. O to romantiško riterio kol kas neturiu, bet Elenai vienas nuskilo.“
Elena: „Aha, man pasisekė, turiu vaikiną, tik labai jau šiuolaikišką, ne ant žirgo, o ant skeito… Bet romantikos nestinga!“
