Lietuvaičiams krepšinis – kaip oras ir vanduo. ,,Lietuvos ryto“ fanų klubo ,,JBR“ (Juodai baltai raudoni) narys Donatas (22 m.) savo mylimą komandą palaikyti stengiasi visur ir visada. Kelionės su fanų klubu jam jau tapo kasdienybe, o komandos palaikymas – gyvenimo būdu.
DELFI gatvė: apibūdink tikrą faną.
Donatas: fanų atributika yra labai išpūstas komercinis reikalas. Yra žmonių, kurie nusiperka šaliką ar ,,maikutę“ ir laiko save ,,kietais“ aistruoliais. Tačiau jie ateina tik į svarbiausias rungtynes ,,Siemens’e“. Mano nuomone, tikras fanas lankosi visose rungtynėse namuose ir, kiek leidžia galimybės bei finansai, važiuoja į išvykas.
Donatas palaiko ,,Lietuvos rytą“ beveik visose rungtynėse, kurios vyksta Lietuvoje. Taip pat vyksta į Latviją ir Estiją. Sirgalis dabar studijuoja, tad išvykos nesunkiai dera su mokslais.
Donatas papasakojo planuojąs surengti apdovanojus sirgaliams, kurie per metus daugiausia keliauja. Nugalėtojas keliauninkas būtų apdovanotas pvz., dėže alaus.
DELFI gatvė: ar bendraujat su krepšininkais-žvaigždėmis?
Donatas: taip. Stengiamės palaikyti santykius su žaidėjais. Po rungtynių išvykose mes jų palaukiam. Su jais pasisveikinam, pakalbam, pasiteiraujam, kaip sekasi. Yra labai malonių žaidėjų, kurie niekada neatsisako pakalbėti.
Gatvėje sutikus rinktinės žaidėją, jie tave jau atpažįsta. Niekada neatsisako pabendrauti M. Nielsenas, R. Štelmaheris, M. Gecevičius, A. Jomantas. <...> Pernai, po LKL sezono uždarymo, buvo surengtos varžybos: sirgaliai prieš ,,Lietuvos rytą“. Galėjom pabendraut su krepšininkais, nusifotografuoti. Viskas vyko neformaliai.“
Donatas vertina ištikimybę komandai, tad ir jo mėgstamiausias žaidėjas yra ,,Lietuvos ryto“ senbuvis Andrius Šležas. Donatas nesupranta tik vieno – kaip pvz., Eurelijus Žukauskas, pažaidęs ,,Žalgiryje“, gali pereiti į vilniečių klubą ir žaisti kitoje barikadų pusėje…
DELFI gatvė: kaip sutariate su krepšinio šokėjomis?
Donatas: pasimojuojam, pasisveikinam, bet gerų pažinčių nėra. Tos šokėjos keičiasi, bet pagrindines žinom. Ir jos mus žino. Šokėjos irgi padeda komandai, važinėja, palaiko. Fainos tos mūsų šokėjos, blogo žodžio nepasakysiu.“
Kai sirgaliai skanduoja, mojuoja vėliavomis, rungtynes stebėti kebliau. Donatas prisipažino, kad po dažnų rungtynių tikslaus rezultato ir nepasakytų… Jam tenka užvesti skanduotes, o tada gerbėjas būna nusisukęs nuo aikšteles. Tokiais atvejais padeda rungtynių aptarimai, keliaujant namo: ,,Jeigu mūsų komanda pralaimi, tai grįžtant nuotaika būna prasta… Tada aptariam, kas nesužaidė, ko nepadarė. O po pergalės pagiriam tuos žaidėjus, kurie geriausiai pasirodė.“
DELFI gatvė: gal ką nors kolekcionuoji?
Donatas: išvykose kartais apsikeičiam su priešininkų komandos sirgaliais atributika. Kiti stengiasi išprašyti krepšininkų marškinėlių po rungtynių. Pats esu gavęs žaidėjo rankšluostį. Haris Mujezinovičius, buvęs ,,Lirtuvos ryto“ žaidėjas, po pergalės išdalino sirgaliams viską, ką turėjo (batus, rankšluostį, aprangą…) ir liko tik su šortais.
Yra sirgalių, kurie įkyriau reikalauja, aš tai neinu prašyt žaidėjų, kad duotų savo marškinėlius ir pan. Šiaip stengiuosi neišmest senesnių gerbėjų marškinėlių. Keičiasi jų dizainas, įdomu pasilikt atminčiai senesnius.
Kaip vilniečiai su kauniečiais sutaria…
Donatas pastebėjo, kad dažnai yra išpučiamas burbulas apie ,,Lietuvos ryto“ ir ,,Žalgirio“ sirgalių priešiškumą: ,,Nesame dideli priešai. Nors, aišku, nėra ir didelių draugysčių… Kai Vilniuje žaidžia ,,Žalgiris“, kauniečiai gali ramiai sau vaikščioti gatvėmis, jie žino, kad nieko nebus. Skiriasi tik žmonių kultūra.
Kai mes vykstame į Kauną, tai esame apieškomi nuo galvos iki kojų, tribūna būna apsupta policijos, esame saugomi kaip neaišku kas. Kaune vilniečių sirgaliams rekomenduojama po vieną nevaikščioti, nes gali būti apstumdyti… Tie sirgaliai, kurie važinėja palaikyti ,,Žalgirio“ gal taip ir nesielgia, bet paprasti kauniečiai tai… Po rungtynių mus dar mažiausiai pusvalandį palaiko aikštėje ir tik tada su palyda išveda.“
Ne vien skanduoja, bet ir medelius sodina
Fanų klubai susiburia ne tik palaikyti komandos, dauguma sirgalių yra draugai ir už aikštės ribų. Bendros kelionės, pergalių atšventimai ir, žinoma, krepšinis padeda susidraugauti greičiau: ,,Būna sezono atidarymo tūsai. Dabar planuojam sezono uždarymui suorganizuoti žygį su baidarėmis.
Esam vykdę akciją sodinti mišką. Važiavom pavasarį su sirgaliais, sodinti medelių. Aišku, paskui būna pasisėdėjimas prie laužo su dešrelėm… Mūsų fanai žaidžia sostinės lygoje. Dar dalyvaujam fanų krepšinio čempionatuose. Pernai jį ir laimėjome.“
Tykantys pavojai: kas gali nutikti fanui
Paklaustas apie nuotykius, su kuriais susiduria daug keliaujantys fanai, Donatas papasakojo ne linksmą istoriją: ,,Sezono pradžioje, grįžtant iš Druskininkų, sprogo mikroautobuso padanga. Kai sustojome jos keisti, stovėjau kelkraštyje ir ,,nuostabus“ vairuotojas labai dideliu greičiu pralėkė taip, kad kabino mane ir vieną merginą… Vairuotojas net nesustojo… Man lūžo koja, darė operaciją.“
Nelaimės kelionėse dar ne viskas, ,,Lietuvos ryto“ aistruolis papasakojo ir apie arenoje kylančias grėsmes: ,,Įsimintinas momentas, kai po Lietuvos ryto“ pergalės kauniečiai į mus pradėjo laidyti skardines. Vienai merginai pilna skardinė pataikė į galvą.“
Dažnai fanai susiduria ir su kultūros bei tolerancijos stoka: ,,Eina žmonės pro mūsų tribūną ir rodo įvairias pirštų kombinacijas, ,,gražiausiais“ žodžiais plūsta. Mes tokiais atvejais skanduojame ,,Ačiū“.
<...> Pamenu dar tokį vaizdelį: motina eina su mažyte dukryte, viena ranka veda vaiką, kita rodo ,,negražias kombinacijas“ ir dar rėkia visus žodžius, kokius moka… Tada galvoju, kas iš to vaiko užaugs…“
Apie muštynes Donatas daug nepasakojo, tačiau pripažino, kad jų neišvengia: ,,Policija greitai visus išskiria, labai daug apsaugos būna, tad tokių masinių muštynių kaip tarp futbolo sirgalių (šimtas prieš šimtą) nepasitaiko.“
Apie alų ir…dūdas
Donatas neneigė, kad alus padeda palaikyti komandą! Tačiau dėl šio gėrimo fanas nemiršta ir nemato būtinybės, vos atėjus į rungtynes, lėkti jo pirkti: ,,Alus svarbesnis tokiems sirgaliams, kurie ateina į „Siemens’ą“, nusiperka picą, paima dūdą… Tada, aišku, ir alus būtinas.
Bet dūdos tik gadina palaikymą. Tos dūdos trukdo ir mūsų palaikymui, nebesigirdi skanduočių. Rėki ir savęs negirdi, koks tada palaikymas! Būtų sveikintina, jei žmonės ateitų ne tik pavalgyti picų, papūsti dūdų, bet ir pasidomėtų, kokios yra fanų skanduotės, bent minimaliai prisijungtų.
Lyginant su pernai metais, padėtis jau gerėja: sirgalių gretos didėja.“
Trumpai apie Sėklą
Donatas mano, kad Lietuvos krepšinio sirgalius Tomas Balaišis-Sėkla, pagarsėjęs kaip trispalvės sergėtojas Ispanijoje, neturėtų būti visų fanų simboliu: ,,Sėkla – išpūstas reikalas, visi galvoja, kad jis jau labai didelis sirgalius yra. Toli gražu taip nėra. Jis daugiausiai Lietuvos rinktinę palaiko, o ne ,,Lietuvos rytą“. Jis tik labai išreklamuotas, žinomas. Tik tiek.“
Ką pakeitė aistra krepšiniui?
Donatas pripažįsta, kad tapus krepšinio sirgaliu, pasikeitė jo gyvenimo būdas: ,,Reikia planuoti keliones, kaupti finansus. Taip pat atsirado naujas pažįstamų ratas.“ Tačiau ne visiem aplinkiniam patinka toks jo gyvenimo būdas. Nukenčia šeima: vis prašinėja pinigų, neranda laiko šeimai…
Yra draugų, kurie nelabai supranta mano gyvenimą, pasijuokia: ,,Ką čia tu, durneli, važinėji.“ Tačiau artimiausi draugai jau įpratę ir puikiai mane supranta.“
Krepšinis ir merginos
Donatas papasakojo, kad yra atvejų, kai sirgaliai klube ir poras susiranda: ,,Šiaip panelių pas mus – mažuma, joms dėmesio niekada netrūksta.“ Yra šeimų, kurios ateina su vaikiukais mažais. Nuo mažų dienų vaikas auga kaip sirgalius. <...> Fanų merginos turi susitaikyti su vaikinų gyvenimo būdu: arba kartu važiuoja, arba jau turi išleisti vaikinus į varžybas ir keliones.“
Fanas dar ilgam
Mesti sirgaliavimo Donatas nežada: ,,Kol galimybės leis (o galimybių dažniausiai atsiranda), tol būsiu fanu. Ir, tikiuosi, tai bus dar ilgai ilgai… Fano gyvenimas užkrečia: kelionės, naujos pažintys… O jausmas, kai būrys žmonių skanduoja tą patį šūkį, yra nerealus. Net pereina per kūną šiurpuliai.
Rungtynėse atitrūksti nuo kasdienybės, pamiršti viską, kas liko už aikštelės ribų, visus rūpesčius. Jei namie sirgalius ant žmonos negali rėkti, tai arenoje gali sočiai išsirėkti. Naudinga vyrus į varžybas išleisti… Po rungtynių grįžta išsirėkę, ramūs. Nors ir per rungtynes dažnai prisinervinti tenka…
<...> Žmonėms, kurie neina į varžybas, gal ir atrodome durneliai, bet tie, kurie ateina, pamato, kokią atmosferą sukuriame, kaip mūsų palaikymo reikia komandai… Jei krepšinio varžybose žiūrovai sėdėtų kaip per teniso mačus, tuomet šis sportas prarastų visą žavesį!
