Veganizmas dažnai painiojamas su vegetarizmu. Tačiau šie du mitybos ir gyvenimo būdai skiriasi. Veganizmas – tai tokia vegetarizmo rūšis, kai žmogus atsisako vartoti bet kokius gyvulinės kilmės produktus. Tai ne vien mitybos specifika, veganai propaguoja ir savitą gyvenimo būdą.
Veganas Žilvinas mano, kad jo gyvenimo būdas – tai asmeninė pastanga išvengti kančių, kurias sukelia kitiems.
Veganų nuostatos gali skirtis, tačiau esminiai jų gyvenimo būdo bruožai išlieka panašūs. Apie juos DELFI Gatvei pasakoja Žilvinas.
DELFI Gatvė: kada ir kokiomis aplinkybėmis tapai veganu?
Veganas Žilvinas: maždaug prieš dvejus metus tapau vegetaru, o po metų – veganu. Apsisprendžiau tada, kai ėmiau labiau gilintis į tai, kaip gaminamas maistas: internete bei knygose perskaičiau begales dalykų, apie kuriuos anksčiau net nesusimąstydavau.
Daugiau nieko nereikėjo – tą pačią dieną tapau vegetaru. Tai nebuvo sunku, nes niekada labai ir nemėgau mėsos (išskyrus vištieną) ir nuo vaikystės jos vengdavau.
DELFI Gatvė: koks aplinkinių požiūris į tavo apsisprendimą?
Žilvinas: pradžioje tėvai buvo kiek susirūpinę, nes bijojo, kad galiu susigadinti sveikatą, bet apskritai jų reakcija buvo tolerantiška. Giminės ir draugai reagavo labai įvairiai: vieni priėmė tai natūraliai, o kiti vis kartojo, kad greit mirsiu.
Žinoma, niekas per prievartą nevertė kažko valgyti. Nemaloniausia situacija turbūt būna tada, kai svečiuose man tenka atsisakyti tam tikrų patiekalų. Tuomet jaučiuosi lyg išrankus ponas.
DELFI Gatvė: kokia tavo sveikata? Juk mėsa, žuvis, pieno produktai ir kiaušiniai sudaro sveiko žmogaus mitybos racioną.
Žilvinas: su sveikata niekados neturėjau rimtų problemų, netgi tapęs vegetaru „pamečiau“ mažakraujystę. Tačiau šiaip neskiriu daug dėmesio savo sveikatai, ją tikrinuosi kas pusę metų ar metus.
Žinoma, kai sportuoju, daugiau dėmesio kreipiu į mitybos raciono maistingumą, tačiau niekuomet nepropagavau maisto papildų, nes mano manymu, tai yra nenatūralu ir visiškai nereikalinga.
DELFI Gatvė: ar užsiiminėji kokia nors veikla – akcijomis prieš gyvūnų naikinimą, planetos saugojimą?
Žilvinas: taip. Kartais paskambinu į „Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“, kuri „uždeda baudas“ reikalavimų neatitinkančioms firmoms, susijusioms su gyvūnų prekyba.
Taip pat rūšiuoju šiukšles, stengiuosi pirkti ekologiškus produktus, kurie būtų pagaminti iš natūralių medžiagų, pagaminti Lietuvoje, „neimportiniai“. Importas – taip pat taršos priežastis. Apskritai stengiuosi kuo mažiau vartoti.
Anksčiau aktyviai dalyvaudavau „Peta“ organizacijos veikloje, tačiau dabar aš jos labai nemėgstu, nes ji turi labai daug minusų: ši organizacija tapo milžiniška korporacija, kuri rengia akcijas vien tam, kad už gautus pinigus galėtų išmokėti darbininkams atlyginimus, atgraso ir faktas, kad „Peta“ organizacijos direktorės pomėgis – gyvūnų žudymas.
Taip pat aš nelabai suprantu kai kurių akcijų esmės, pavyzdžiui, filmukas, kuriame moteris nusirengia nuogai ir taip pasisako už gyvūnų teises. Galima sakyti, kad aš netgi esu prieš šitą organizaciją, todėl kad skiriasi esminės mūsų pažiūros: „Peta“ yra už gyvūnų gerovę, o aš – už gyvūnų teises.
Tai labai skiriasi – „Peta“ organizacijos iniciatyva priimtas įstatymas uždrausti kiaules laikyti ankštuose aptvaruose, kuriuose jos nesugeba netgi apsisukti. Viena vertus tai atrodo tikra gerovė gyvūnų atžvilgiu, ant mėsos gaminių bus klijuojami lipdukai, kad produkcija pagaminta visiškai nekankinant kiaulių, vartotojai ramia sąžine juos pirks.
Tačiau tokie įstatymai yra labai slidūs, abstraktūs, jie tik pagerina jų auginimo sąlygas, tačiau visiškai neatsižvelgia į jų teises.
Negalėčiau pasakyti, kad esu prieš transportą, tačiau labai norėčiau, kad jis būtų kaip įmanoma ekologiškesnis. Žinoma, aš suprantu, jog ekologinė krizė yra labai kebli, nes netgi ir ekologiško transporto gaminimas reikalauja labai daug išteklių, energijos… Juos gaminant tarša būtų neišvengiama.
DELFI Gatvė: kokie tavo gyvenimo planai?
Žilvinas: aš neplanuoju kardinaliai keisti savo gyvenimo ateityje. Manau, kad ir toliau taip gyvensiu.
Kalbant apie šeimą, aš nemanau, kad kada nors gyvenime vesiu, tačiau nei žmogui, su kuriuo gyvensiu, nei savo vaikams niekados per prievartą nekišiu savo idėjų. Žinoma, aš pateikčiau daug įvairios informacijos apie veganizmą, norėčiau, kad žmogus bent jau susipažintų su tuo, bet pakeisti moralinių nuostatų prievarta tikrai neketinu. Kaip sakoma – „jėga mielas nebūsi“.
Aš nesu apsisprendęs dėl savo ateities. Buvau įstojęs į socialinį darbą, tačiau po mėnesio mečiau, nes man tai pasirodė visai neįdomu. Dabar galbūt bandysiu stoti į VU filosofiją arba sociologiją. Tačiau karjera man neimponuoja, kartais net mąstau tapti ekologiško ūkio savininku. Norėčiau pats užsiauginti sau maisto.
DELFI Gatvė: koks tavo požiūris į aplinkinius, kurie yra visaėdžiai?
Žilvinas: kaip jau minėjau, aš esu pakankamai tolerantiškas, nesu labai dogmatiškas ar fanatiškas veganas. Tačiau asmeniniu pasirinkimu galima vadinti tik tokį pasirinkimą, kuris nepažeidžia kitų gerovės, o valgant mėsą pažeidžiama ne tik gyvūnų gerovė, bet ir jų teisės (netgi naminių gyvūnų laikymas, jų veisimas).
Aš myliu gyvūnus, tačiau tai nėra pasiteisinimas juos kankinti, auginant namie. Manau, kad naminiai gyvūnai – tai žmogaus žaisliukai, kurie yra atskirti nuo gamtos, silpni ir todėl visiškai priklausomi nuo žmogaus.
Taip pat iškyla ir klausimas, kuo tokį gyvūną maitinti. Manau, kad, jeigu vis dėlto man tektų auginti naminį gyvūną, pavyzdžiui, šunį, tai tikrai nenorėčiau, kad kitas gyvūnėlis būtų sumaltas mėsmalėje vien tam, kad mano šunelis paėstų – šerčiau jį daugiausia augaliniu maistu, jei tik tai jam nekenktų.
Taigi veganizmas – ne vien tik alternatyvi mityba ar keistas gyvenimo būdas, tai argumentais pagrįstas asmeninis pasirinkimas, stengtis ne tik nepažeisti aplinkinių gerovės, bet ir ją kurti bei tobulinti.
