Vasario 8 d. Vilniuje, koncertuos latviai „Skyforger“. Grupės nariai, aplankę nemažai šalių ir sutikę daug nuoširdžių gerbėjų, pripažįsta, jog sugrįžimas į mūsų šalį jiems kiekvienąkart suteikia daug džiaugsmo, o koncertuoti lietuvių metalo gerbėjams – vienas malonumas.
Apie „Skyforger“ veiklą per pastaruosius du metus, planus ateičiai, kultūrą, tradicijas ir kitus dalykus šnekamės su grupės vokalistu ir gitaristu Peteriu Kvetkovskiu.
– Sveikas, Peteri. „Skyforger“ – labai gerbiama grupė Lietuvoje ir metalistai nekantriai laukia jūsų pasirodymo Vilniuje vasarį po dviejų metų pertraukos. Kuo buvo užsiėmusi grupė pastaruoju metu? Kokiose šalyse ar festivaliuose lankėtės?
Peteris: labas! (sveikinasi lietuviškai – aut. past.). Ačiū už gerus žodžius! Lietuvoje visados jaučiamės lyg būtume namuose ir visi labai laukiame šio koncerto.
Ką veikėme pastaruoju metu? Iš lėto dirbome prie naujų kūrinių ir taip pat dalyvavome keliuose festivaliuose. Lapkritį ir gruodį gyvenome pagal įtemptą grafiką – dalyvavome „Ultima Ratio“ festivalyje Vokietijoje, koncertavome klubuose Olandijoje ir Belgijoje, „Radio Rock“ festivalyje Rygoje, „Cernunnos Pagan“ festivalyje Paryžiuje.
Tai buvo mūsų pirmasis koncertas Prancūzijoje. Festivalyje susirinko apie 1000 gerbėjų, jame dalyvavo daugybė viduramžių kultūrą propaguojančių grupių, veikė pagoniškas turgelis, vyko rankų laužimas… Taigi, daugiausiai buvome užsiėmę koncertais.
– Ar atmintyje išliko kuris nors koncertas Lietuvoje? Ką gali pasakyti apie Lietuvos metalo gerbėjus?
Peteris: kiek pamenu, visi koncertai Lietuvoje buvo geri ir išskirti kurį vieną būtų sunku. Lietuvos gerbėjai tikrai nuostabūs ir visados jaučiame šiltą palaikymą jūsų šalyje, pasinaudosiu proga ir darkart jiems padėkosiu!
– Pernai sugrojote garsiame JAV festivalyje „Heathen Crusade“. Kaip vertinate savo pasirodymą šiame renginyje? Gal įsiminė kokia nors vietinė ar nevietinė grupė?
Peteris: šis festivalis buvo įdomi ir tikrai gera patirtis, gal kiek skirtinga nuo koncertų Europoje. Žinoma, kelionė buvo gana sunki, bet koncertas viską atpirko. Be to, garsas buvo puikus, apie koncerto organizavimą negaliu pasakyti nei pusės blogo žodžio.
Pats daug grupių nemačiau, bet tikrai tikiu, kad visos stengėsi pasirodyti kuo geriau. Viešbutyje susitikome su neseniai įvykusio turo kompanionais „Manegarm“ ir savo broliais lietuviais iš grupės „Obtest“! Taigi, buvo visai smagu kartu pašėlti.
– Ar pastebėjote kokių skirtumų tarp Europos ir Amerikos klausytojų? Gal patyrėte kokių įdomių nuotykių kelionės metu?
Peteris: prisimenu, kad amerikiečių fanai labai norėjo gauti autografus ant kompaktinių diskų – pas mus tai nėra taip populiariu. Pasirašinėjome daugiau nei pusę valandos ir vis tiek nespėjome pasirašyti visiems norintiems.
Na, o daugiau kažko išskirtinio nepastebėjau: metalo gerbėjai kaip ir visur – geria alų, krato galvas, kaip įprasta… Kelionė į Ameriką tikrai buvo varginanti, kadangi kaip tik tą naktį visoje Europoje siautėjo uraganas ir lėktuvas neatvyko.
Taigi teko daug valandų praleisti oro uoste ir dar reikėjo gerokai pavargti, kad sugalvotume, kaip pasiekti Ameriką. Galiausiai skridome į Kopenhagą, iš jos – į Čikagą, na, ir į galutinį kelionės tašką Mineapolyje. Vos spėjome į festivalį.
– Grįžkime prie jūsų dabartinių darbų – įrašinėjate naują albumą. Ko gali tikėtis klausytojai iš būsimo darbo, kurį kaip tik dabar ruošiate fanų ausims?
Peteris: šiuo metu esame įrašę 9-10 dainų, bet visoms joms dar trūksta tekstų, todėl galima sakyti, kad atlikta tik 50 procentų darbo. Ko galima tikėtis? Hm… keleto pagoniško metalo gabalų, kaip visada…
Galiu atskleisti, kad šiame albume folkloro bus kiek mažiau – norėjome labiau „thrash“ skambesio. Na, ir, žinoma, bus keli siurprizai.
– „Skyforger“ užima gan nemažai laiko albumui paruošti, taigi visi darbai skamba brandžiai, yra gerai „nušlifuoti“. Ar nusistatote sau tam tikras datas ir tikslus, ar albumo parengimas jums laisvas kūrybinis procesas ir užsiimate tuo, kai yra tam laiko ir noro?
Peteris: tikrai, mūsų pastarasis tikras studijinis albumas „Perkonkalve“ išleistas 2003 m. Po jo įrašėme kelis pakartotinius leidinius. Norime gerbėjams pristatyti ir naujų kūrinių, bet viskas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Manau, priežasčių yra ne viena – pastarąjį albumą pristatinėjome intensyviu turne, be to, grupėje kiek pasikeitė nariai ir dėl to tenka grįžti kelis žingsnius atgal, kadangi naujiems nariams reikia „apšilti kojas“ grupėje.
Šiuo metu neturime pasirašę jokios sutarties dėl albumo leidybos, taigi dainas kurti galime, kiek širdis geidžia – nėra kur skubėti. Tai laisvas procesas. Asmeniškai aš niekada nenoriu skubėti su leidiniais, kaip ir su muzikos kūryba.
Dainos gimsta natūraliai, tikrai nesusirenkame ir nenusprendžiame, kad dabar va reikia sukurti gerą black metalo dainą… Jeigu mums visiems skamba gerai, į dainas galime įtraukti bet kokių stilių elementų, bet kokių idėjų. Taigi, kūrybinis procesas mūsų grupėje visiškai laisvas.
– Kalbant apie „Skyforger“ muziką, nesunku pastebėti, kad tai – meistriškas daugybės stilių derinys (folk, thrash, black metalo ir kt.). Ar gali įvardint, kas padarė įtaką, besiformuojant originaliam grupės stiliui?
Peteris: įtakų ne tiek jau daug, kadangi mėgstame vos keletą grupių, kurios patraukė mus link metalo, bet ir jos nebuvo labai reikšmingos mūsų skambesiui ar derinamiems stiliams.
Man asmeniškai patinka senos heavy metalo grupės, pvz. „Dio“, „Saxon“, „Judas Priest“, bet, sakyčiau, į jas mes nelabai panašūs. Anksčiau kiek krypome į black metalą, bet netrukus supratome, kad tai ne pati geriausia kryptis – visos grupės skamba gan panašiai ir taip būtume tapę tik vienais iš tūkstančio panašių grupių. Taigi, pradėjome eksperimentuoti ir, manau, kuriant muziką, geriausia vadovautis savo jausmais.
– Ar turi kokių asmeninių „ikonų“?
Peteris: tikrai ne. Mėgstu keletą grupių, kiti grupės nariai taip pat klausosi tam tikrų grupių, iš tam tikrų muzikantų semiasi įkvėpimo, bet tikrų „ikonų“ neturim.
– Grįžtant prie Latvijos metalo scenos, panašu, kad „Skyforger“ gali pasigirti didžiausiais pasiekimais tarptautiniu mastu. Ar yra kitų Latvijos metalo grupių, kurias laikytumei perspektyviomis, galinčiomis pateikti naujų idėjų ne tik savo šalyje, bet ir pasauliniu lygmeniu?
Peteris: net nežinau. Tikrai džiaugčiausi, jei atsirastų naujų populiarėjančių grupių. Nelabai seku, kuo užsiima kitos grupės, taigi nesu geras Latvijos metalo scenos žinovas. Didžiuojuosi bent jau tuo, kad „Skyforger“ atkreipė šiek tiek dėmesio į Latviją ir visas Baltijos šalis, kadangi taip atsiranda vis didesnis susidomėjimas visa šių šalių metalo scena.
– Ar Latvijoje yra daugiau folk metalo grupių, kurios muzikoje sektų tautos tradicijomis?
Peteris: gaila, bet esame vienintelė šio stiliaus grupė Latvijoje. Man sunku suprasti, kodėl visi mūsų šalyje nori groti tik black ir death metalą. Galbūt yra ir šiek tiek baimės, kad klausytojai pradėtų lyginti panašią grupę su mumis, nežinau…
– O kaip su latvių tautos kultūra, ar ji neužmirštama, jos nestumia užsienietiškos tradicijos – pastaruoju metu tai pastebima daugelyje tautų, Lietuva irgi ne išimtis?
Peteris: taip, pastebime ir mes, kad vis daugiau jaunų žmonių orientuojasi į tarptautinę kultūrą, jiems tradicijos ir gimtasis kraštas nedaug tereiškia. Mane tai neramina. Mūsų vyriausybės prijungė mūsų šalis prie dar vienos „sąjungos“, taigi dabar turime taikytis su tuo, kad kasdien gyvenimas vis keičiasi.
Atsiranda daug naujovių ir galimybių jauniems žmonėms, daugiau nei tada, kai jauni buvome mes. Iš tikrųjų dėl to nieko negalima kaltinti. Pasaulis keičiasi, dažnai – ne į gerąją pusę.
Man asmeniškai liūdna matyti, kaip vis daugiau žmonių sugeria ir prisitaiko prie paviršutiniškų užsienietiškų tradicijų, užmiršdami apie senąsias savo tautos tradicijas. Manau, kad su lietuviais šiuo atžvilgiu esame toje pačioje valtyje.
– Na, o kaip patys „Skyforger“ nariai žiūri į folklorines tradicijas? Gal sekate kai kuriomis jų ir kasdieniniame gyvenime, ar tai – tik įkvėpimas muzikai?
Peteris: žiūrime draugiškai. Žinoma, sekti jomis būtų sunku, nemanau, kad kažkas jomis seka, tačiau viena – žinoti jas ir vertinti, o antra – atsisakyti savo kultūrinio paveldo ir ieškoti nuostabių dalykų vakarų kultūrose. Nieko prasmingo tame Holivude, Mc’Donalde ar Šv. Valentino šventėje nėra, tačiau vis tiek stengiamasi visiems tai „pumpuoti“. Mes jiems – tik nauja rinka ir viskas.
Manau, kad ilgainiui šios naujovės taps griaunančia jėga. Vis dėlto nėra viskas taip blogai, dar yra likę folklorines dainas dainuojančių žmonių, taip pat pastaruoju metu jaučiamas vis didėjantis susidomėjimas visoje šalyje tuo, kas mes esame ir kokia mūsų istorija.
– Grupės nariai puikiai įvaldę įvairius folklorinius instrumentus, kuriuos derina su tradiciniais metalo muzikos instrumentais. Kaip jums pavyksta suderinti gan skirtingus skambesius per koncertus?
Peteris: žinoma, išgauti tinkamą garsą gan sunku. Laimei, turime gerą garso inžinierių, kuris tuo pasirūpina. Visgi teks grupės gerbėjus šiek tiek nuliūdinti – mūsų folklorinių instrumentų meistras Kaspars Vilniaus koncerte nedalyvaus. Jis jau nuo praėjusio spalio buvo suplanavęs slidinėti Slovakijoje, užsisakęs viešbučius ir visa kita, tad gavus pasiūlymą sugroti Lietuvoje, buvo jau per vėlu tai pakeisti. Taigi šįkart koncertuosime keturiese, visa kita, žinoma, liks nepakitę.
– Dauguma „Skyforger“ dainų – latvių kalba, tačiau lietuviai gali jaustis pamaloninti ir viena gražia lietuviška daina „O kai saulutė tekėjo“, „Zpoan Vtenz“ koveriu, kuris buvo įtrauktas į „Zobena Dziesma“ albumą. Ar yra kokia nors priežastis, kodėl pasirinkote būtent šią dainą?
Peteris: mums tiesiog ji patiko ir nusprendėme, kad galime sukurti ir savąją jos versiją ta pačia tema. Taip pat norėjome padaryti šį tą jums.
