Turbūt ne kartą teko eiti Pilies, Domininkonų gatvėmis, arba šalia Salomėjos Neries gimnazijos, ir iš tolo lenkti įkyriai centų prašančius jaunuolius, su kepurėmis rankose. „Paremkit gatvės muzikantus…“ Ir dar prideda šypseną „už dyką“. Nervina? Bet ar kada susimąstei, kaip jaustumeisi jų kailyje?
Tiesa ta, kad rinkti pinigus pačiam, o ne laukti, kol kažkas susimils ir įmes centą į ilgesingai ant žemės tysančią skarą, yra vos ne dvigubai pelningiau.
Bet pelnas legaliai neateina. Šiuo metu prašyti centų centrinėse Vilniaus gatvėse draudžiama. Draudžiama, kaip ir visi geri dalykai gatvėje. Prašinėjimas kenkia miesto įvaizdžiui…
Pinigų prašymas miesto gatvėse prilygsta elgetavmui, tad, jeigu jau nusprendei, muzikuodamas gatvėje, užsidirbti pinigų, geriau nerizikuok, ir verčiau tiesk ant žemės tą varganą skarą…
Ir dar ne viskas. Praeivių reakcija gali tave nustebinti, švelniai tariant…
Gatvės muzikantai pasakoja, kad vieni, būna, praeina juokdamiesi, kiti, pasitaiko, sustoję ima klausytis, tokiu būdu bent trumpam suburdami mažutę minią aplink grojančiuosius. Treti sugalvoja neįtikėtinų istorijų, kodėl negali sušelpti, puola fotografuotis ar net dainuoti kartu, baisingai viskuo domisi.
Na, o kartais “užšoka” tokie keistuoliai, kurie puola žegnoti, arba specialiai išsikeičia pinigus į kuo smulkesnes monetas, ir, atnešę pilnas saujas, „žvengdami“ paaukoja. Bet ką čia – juk vis tiek pinigai!
Būna ir tokių, kurie dėbteli į muzikantus kaip į atmatas. Pasiteirauja, ar jie benamiai, išvadina narkomanais ir „bomžais“, maža to, nepagaili slaviškų keiksmažodžių. Neretas gatvės muzikantas susidūrė ir su grasinimais…
„Kai mes grodavom gatvėje, tai viena moteris, paprašyta paaukoti gatvės muzikantams, pasakė, kad gailisi mano mamos. „Kaip tokią dukrą turėti…“ pakeltu tonu šnekėjo…“ – pasakojo viena gatvės muzikantė.
Kalbant apie uždarbį, jis tiesiogiai priklauso nuo žmonių kiekio gatvėse. Na, o šis veiksnys labai priklauso nuo metų laiko, oro sąlygų, miesto, švenčių.
Uždirbti galima labai įvairiai:
Palangoje, vasaros metu, penktadienį, apie 9tą valandą vakaro, per valandą „uždainuojama“ net 220lt;
Pilies gatvėje, vasarą, trečiadienį, apie 7tą vakaro, per valandą gaunama apie 28lt (ir plius bonus alaus butelis ar saldainiai);
Trakuose, šaltoką pavasario dienos rytą, per valandą „užgrota“ apie 25lt;
Na, o nedideliam Vokietijos miestely, šiltą vasaros vidurdienį, per 20min. dainavimo susikaupė netgi 67 eurai ir aštuoni persikai! (Tiesa, reikia pridurti, jog užsienyje susidomėjimas bet kokiu menų demonstravimu yra žymiai didesnis, be to, ten ir pinigai turi kiek kitokią vertę.)
Uždarbį sąlygoja keli dalykai: pirma, žmonės groja nevienodai gerai, ir – su skirtingais instrumentais.
Populiariausia, žinoma, išlieka gitara, tačiau pasitaiko ir pučiamųjų instrumentų, akordeonų bei dainavimo be akompanimento. O uždarbio dydis taip pat priklauso nuo to, ar muzikuoji vienas, ar su draugu, ar su didžiausia kompanija.
Pastarasis variantas gal ir smagiausias, bet, kai pasėdėję keletą valandų ant šalto grindinio, turėsite tuos pinigus dalyti į daug dalių…
Jei kitą kartą prie jūsų prieis kepure nešinas gatvės muzikantas, tai, po šimts, nepagailėkit nors 20ct – net ir menkiausios monetos yra pinigai, ir nėra reikalo gilintis (ar piktintis), kur visa tai išleidžiama – juk ne kiekvienam užtektų kantrybės kartoti tą patį soundtracką, sėdint ant šalto akmens.
