Esi vis nepatenkinta savo išvaizda? Vienas kitas kilogramas “prilipo” ne ten kur jam dera, naujoji tavo šukuosena nuvylė taip, jog manai pastarąją papuošiant tik bergždžią kumelę… Būna pasižiūri į garderobą, o visas rūbų spintos turinys tarsi nusispjauna į tave…vėl nėra kuo pasipuošti. Kiek kartų žiūrėjai į veidrodį ir pati sau kartojai, kaip nepasisekė gyventi su tokiu veidu, o ką jau sakyti apie kitas kūno dalis?
Tu nesusimąstei, kad aplink tave gyvena moterys, kurios taip pat, kaip tu nori būti gražios, nori būti mylimos, nori patikti, tačiau, joms kur kas sunkiau – jos nevaikšto. Jei neįgalios moterys rūpinasi savimi, myli save, kodėl nemyli tu?
“Aš sėdžiu, niekas ir mano užpakalio nemato. Bet man atrodo, kad aš taip pat galiu seksualiai atrodyti,” – sakė 25 metų Auksė.
Dauguma neįgalių merginų pabrėžia, kad grožis turi būti nuolat puoselėjamas, moteris turi stengtis atrodyti gražiai.
“Gražinimasis” suvokiamas kaip vienas iš kasdienių, būtinų moters ritualų, sako Auksė: “Visada stengiuos “neužsigožti” buitimi. Jeigu gyvenime kažko nori sulaukt, tai ir tu turi duoti.
Aš noriu, kad visada mane vaikinas mylėtų, visada aš jam patikčiau… Nesutinku, jog porai gyvenat kartu galima pamiršti rūpinimąsi išvaizda: “nesišukuoju, nesidažau –tu mane vis tiek mylėsi”. Ne.”
Kiekviena fizinę negalią turinti moteris savaip stengiasi pabrėžti savo kūniškus privalumus, akcentuoja savo “stipriąsias” savybes. Jos atskleidžia, kad nenori išsiskirti iš kitų, ir įvairiais būdais mėgina vizualiai “sumažinti” savo negalią. Dauguma tyrime dalyvavusių fiziškai neįgalių moterų paminėjo, kad kažkada anksčiau (arba ir dabar) maskavo savo negalią ar net melavo apie ją.
Kasdien fizinė negalia slepiama drabužiais: stengiamasi prisitaikyti rūbus, kurie maskuotų kūno deformacijas.
“Kompleksuoju dėl savo didelių figūros defektų. Bet yra kitoki7 dalyk7, kurie tai atperka. Kartais būna net kalbi ne tai, ką norėtum pasakyti, bet tai, ką atrodo žmonės norėtų girdėti, kad savo trūkumus galėčiau užmaskuot. Ir tai tampa įpročiu,” – sakė Danguolė.
Visuomenė pratusi, kad neįgalios merginos draugas taip pat neįgalusis, sveiką vaikiną neįgali mergina, Editos žodžiais, tarsi “sugadina”.
Kai neįgali mergina draugauja su sveiku vaikinu, dažniausiai pradedama kalbėti
apie jo pasiaukojimą, jo gailimasi.
Daugelis neįgalių merginų teigė norinčios ateityje sukurti šeimą.
Negalią turinti Danguolė tvirtina, kad jos seksualumas nebūtinai turi būti toks kaip sveikųjų: “Juokingai atrodo, kai neįgalūs žmonės galvoja: aš ją apkabinčiau, bet mano pirštai neišsitiesia, ranka nepasikelia… Bet tai yra partneris ir kartais per
nuotolį artumo jausmas gali būt stipresnis, negu kad fiziškai suartėjus.”
Ji nemano, kad dėl negalios moteris turi atsisakyti seksualinių santykių:
“Psichologas kartais nė nekalba ta tema – mylėk mintimis, sako… Suprask, kad vienas turi pasiaukoti, išsižadėti kažko. Jokiu būdu. Galimas visavertis seksas pagal galimybes. O galimybės atsiranda tada, kada yra žinojimas.
Aišku yra tokių žmonių, kurie paklaus: “O kam tau dar bernai reikalingi?”
Kartą ir mano vaikino draugas paklausė: girdi, kam ji tau reikalinga? Taigi nevaikšto,
kaip tu gali su ja mylėtis?
Mano vaikinas atsakė: man ir nereikia, kad ji po lovą vaikščiotų. (Juokiasi). Kaip klausia, taip ir atsako,” – pasakojo Saulė.
Straipsnyje naudota informacija ir interviu iš žurnalo “Sociologija: mintis ir veiksmas“.
