Prieš gerą dešimtmetį, jei kas ir stebėdavosi, kaip gali vykti vakarėliai be alkoholio, šiandien tokių vis daugiau. Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė (27 m.) sako, kad tai gera proga juose dalyvauti su visa šeima. Jokio amžiaus cenzo, jokios gėdos jausmo šventei praūžus ir nutilus muzikos garsams. „Pasirinkęs sveiką gyvenimo būdą pagaliau jaučiuosi iš tiesų gyvenantis“, – sako jis.
Su Simonu, pokalbio pradžioje pasitiksliname amžių – jaunuolis.
Kalbėkime, kaip lygus su lygiu? – klausiu.
Žinoma, be jokių jūs, – juokiasi.
Esi atpažįstamas kaip vakarėlių be alkoholio organizatorius. Nors šiandien visišku jo atsisakymu stebimasi vis rečiau, tenka pripažinti, kad yra ir tokių, kuriems nesuprantama, kaip atrodo tokie pasilinksminimai? Ką per juos veikiate?
Visada į tokį klausimą norisi atsakyti ne KĄ veikiam, o būtent – VEIKIAM. Baliuose su alkoholiu dažniausiai tik geriama. O blaiviuose vakarėliuose sugalvojame visko: nuo bendrų masažų iki šokio. Kuo puikiausiai atpalaiduoja muzika, tik kartais tam reikia žmogų paruošti – įvesti į ritmą, pamokinti judesiukų… Iš prigimties visi esame laisvi ir atsipalaidavę, tik per gyvenimą užsiblokuojame, susikuriame baimių, susivaržome. Kad galėtume išlaisvinti natūralų savo linksmumą, reikia spyrio. Tada galime šokti kaip laukiniai.
Įdomu, kokie žmonės ateina? Ar turite nuolatinį būrelį, ar užklysta tik pavieniai? Ar daug jų ir vėl sugrįžta?
Būna įvairiai. Blaivūs vakarėliai žavūs tuo, kad čia nėra jokio amžiaus cenzo, todėl galima ateiti pasilinksminti su visa šeima. Čia niekam nereikia baimintis dėl neadekvataus elgesio ar kitą dieną raudonuoti prisiminus, ko neblaivus prikalbėjai, nesijaudinti dėl poelgių. Blaivūs žmonės yra tokie, kokie yra iš tikrųjų, todėl šiuose vakarėliuose nesutiksi dėl psichotropinių medžiagų poveikio pavirtusių ereliais – ypač išdrąsėjusių. Žavi natūralus ir tikras bendravimas.
Įprastai žmones gyvenimo būdą pakeičia įvykus stipriam sukrėtimui, lūžiui. Kaip nutiko tau? Kas paskatino eiti sveiko gyvenimo būdo keliu?
Visai netikėtai patekau į tokį gyvenimo būdą propaguojančių žmonių ratą, vykau į stovyklą. Žmonės, su kuriais susipažinau, padarė didelį įspūdį. Nustebau, kokie jie visi natūraliai atsipalaidavę, tikri. Jie tapo mano autoritetais, ėmiau į juos lygiuotis, bandžiau panašiai gyventi.
Aplinkos įtaka gyvenimo būdui yra milžiniška. Mėgstu duoti vieną patarimą: jei norite pakeisti gyvenimą, visų pirma pakeiskite aplinką. Su intencija, kad iš to pasisemsite naujos patirties, vykite į stovyklą, leiskitės į kelionę, aplankykite tolimą giminaitį. Naujus įpročius į kasdienybę įvedinėkite po truputį. Juk būti balta varna savo rate pradžioje nėra lengva. Komfortiškai gali jaustis tik suradęs bendraminčių, turėdamas palaikymą. Sveikuolių draugijoje gali patirti malonumą bendraujant, tačiau grįžęs į įprastą draugų ratą jausies iškritęs iš konteksto. Nemaža dalis žmonių dėl to ilgai ir neužsibūna tarp sveikuolių, vėl susiniveliuoja. Išlieka tik vienas kitas, į savo draugiją prisijungdamas daugiau baltų varnų (juokiasi).
Veikiausiai tavo aplinkoje per laiką liko tik sveiko gyvenimo būdo „grynuoliai“. O kaip manai, ar gali du skirtingų pasaulių žmonės lygiavertiškai draugauti ir nejausti dėl to diskomforto, priešiškumo?
Yra sakoma, jei geriančiųjų būryje atsiranda bent vienas blaivininkas, visiems pasidaro nepatogu. Lyg jų „yda“ taptų labiau matoma. Kita vertus, šiandien jau tapo daug paprasčiau pritapti ir sveikuoliams visuomenėje. Nieko nebestebina, kad žmonės pasirinkę tokį gyvenimo būdą. Prieš penkerius ar daugiau metų į tokius žiūrėdavo kaip į „nesveikus“. Dėl to, kad nevalgau mėsos, sulaukdavau komentarų, jog nusilpsiu, numirsiu, nieko nepakelsiu, mane tuoj nupūs vėjas. Šiandien sveiko gyvenimo būdo labui atsirado daug teigiamų pokyčių. Net ir kariuomenėje yra galimybė valgyti vegetariškai.
Na, o mes, sveikuoliai, į draugiją galime priimti visus. Pats puikiai sutariu su draugais, kurie nėra šio gyvenimo būdo šalininkai. Padiskutuojame apie tai ir grįžtame prie sau įprasto režimo. Nors pradžioje, kai žmogus nutaria atsisakyti mėsos ar alkoholio, siekia apie tai garsiai visiems eskaluoti, aktyviai perša savo pasirinkimą, nori užkrėsti aplinkinius. Vėliau ši stadija praeina, prie naujo gyvenimo būdo priprantama ir nebekreipiama dėmesio į kitaip gyvenančius. Tiesa, man daug kas prisipažįsta, kad pavydi mano gyvenimo. Stebisi, kaip galiu atsilaikyti prieš išorinį pasaulį, kuris dažnai ydingas.
Labai išsiplėtėme apie alkoholį ir maistą. Kas dar telpa į žodį „sveikuolis“?
Sveiko gyvenimo būdo komponentų kur kas daugiau. Net nebūtinai reikia būti vegetaru – sveikai gali būti valgoma ir mėsa. Svarbiausia tinkamai ją paruošti, vartoti saikingai, subalansuotai. Labai svarbus sveikos gyvensenos puokštės komponentas – judėjimas: atsikėlus ryte padaryti mankštelę, būti gryname ore, grūdintis, maudytis ežere, žiemą lįsti į eketę, jei nėra galimybės, maudytis po kontrastiniu dušu.
Būname gamtoje, įsiklausome į jos garsus, paukščių čiulbesį, uodžiame kvapus. Tiesiog esame užmezgęs stiprų ryšį su gyvąja gamta.
Ne mažiau svarbu žmogaus nusiteikimas, pozityvus mąstymas. Nelinkėti kitam blogo, nemeluoti suvokiant, kad viskas atsigręš prieš patį. Pozityviai žvelgiant į pasaulį viduje tampa labai gera. Ką duodi kūnui, tą skleidi ir aplinkai.
Skamba romantiškai. Vis dėlto, ar gali tokį gyvenimo būdą propaguoti, pavyzdžiui, pragmatikai? Tai kaip nors priklauso nuo žmogaus charakterio?
Neabejotinai tuo turi „užsikrėsti“. Žmogus turi jausti malonumą taip gyvendamas, pamilti tai, nedaryti to per kančią. Pažįstu taip gyvenančių iš visiškai skirtingų sričių: tai ir aukšto rango kariškiai, politikai, menininkai, žurnalistai ir autoserviso darbuotojai, jogos mokytojai. Atitinkamo charakterio ar išsilavinimo tam nereikia.
Kuo pranašesnis toks gyvenimo būdas? Sveikata stipresnė ar mintys tampa skaidresnės?
Aš visada esu pasiruošęs sportuoti, manęs nekamuoja apgailestavimas dėl vakarykštės šventės, draugų susibūrimo ar festivalio. Kitą dieną jau galiu dirbti visu tempu. Žinau, kad mano sveikata bus puiki ir galėsiu nuveikti tai, ką noriu. Buvimas blaiviam suteikia ryškumo, aiškumo gyvenimui. Atsimenu savo ydingą paauglystę. Ko tik nebūdavo vakarėliuose su alkoholiu: su kuo nors susipyksti, susimuši… Žaisk su alkoholio kiekiu nežaidęs – dažnai tas skaičius ir saikas pasimeta.
Propaguojant sveiką gyvenimo būdą tampa ne tik geresnė sveikata, bet ir nuotaika. Beje, ir pinigų sutaupoma – nereikia investuoti į gydymą.
