Šiemet 32-ą kartą minima Sausio 13-oji, arba Laisvės gynėjų diena. Šiais metais ji yra kitokia, nei iki šiol – Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą kontekste ji mums visiems primena, kokia svarbi yra mūsų šalies laisvė ir nepriklausomybė.
Minėdami Laisvės gynėjų dieną, prisiminkime ir pagerbkime žuvusiuosius per 1991 metų sausio 13-ąją. Šių įsimintinų ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui svarbių įvykių metu, 1991 m. sausio 13-ąją, žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.
Loreta Asanavičiūtė
Loreta Asanavičiūtė (g. 1967 m. balandžio 22 d. Vilniuje – 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – viena iš Sausio 13-osios aukų, žuvusi gindama Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę nuo SSRS agresijos. 1991 m. sausio 13 d. žuvo Vilniuje. Gindama Lietuvos nepriklausomybę, kartu su kitais vilniečiais budėjo prie Televizijos bokšto, saugodama jį nuo užėmimo. Pervažiuota sovietų kariuomenės tanko vikšrais, nuo patirtų sužalojimų, sąlygojusių lėtą nuolatinį kraujavimą, mirė Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Loreta Asanavičiūtė žuvo būdama 23 metų.
1991 m. sausio 15 d. už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanota I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. Loretos Asanavičiūtės vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių Karoliniškėse. Atminimo lentos pakabintos ant namo, kuriame gyveno Loreta Asanavičiūtė, sienos; be to, dab. Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete (Naujamiestyje), ir kt.
Virginijus Druskis
Virginijus Druskis (1969 m. vasario 1 d. Ukmergėje – 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę. V. Druskis, baigęs 8 klases įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą. Mokėsi gerai, mėgo dirbti su kompiuterine technika, pats pasidarė kompiuterį. Vos įstojęs į Kauno technologijos universitetą, buvo paimtas į Sovietinę armiją. Prieš išeidamas į armiją daug treniravosi, susipažino su Rytų kovos metodais. Iš armijos grįžo tą dieną, kai visa Lietuva stovėjo Baltijos kelyje – rugpjūčio 23 d. Laukė, kada Lietuva sukurs savo nepriklausomą kariuomenę – ketino eiti savanoriu. 1991 m. sausio 13 d. žuvo Vilniuje prie Televizijos bokšto, gindamas Lietuvos nepriklausomybę. Virginijus Druskis žuvo būdamas 21 metų.
Darius Gerbutavičius
Darius Gerbutavičius (1973 m. liepos 14 d. Vilniuje – 1991 m. sausio 13 d. ten pat. Palaidotas Antakalnio kapinėse.) – viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų. Baigė 8 klases Vilniaus 43-ojoje vidurinėje mokykloje ir įstojo į Vilniaus 13-ąją statybininkų mokyklą, nutaręs būti staliumi. 1991 m. sausio 13 d. žuvo Vilniuje prie Televizijos bokšto, gindamas Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. sausio 15 d. už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. Dariaus Gerbutavičiaus vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių Karoliniškėse. Darius Gerbutavičius žuvo būdamas 17 metų.
Rolandas Jankauskas
Rolandas Jankauskas (1969 m. sausio 2 d. Vilniuje – 1991 m. sausio 13 d. ten pat. Palaidotas Antakalnio kapinėse.) – viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų. R. Jankauskas – kompozitoriaus Bronislovo Jankausko sūnus. Mokėsi Vilniaus 34-oje vidurinėje mokykloje. Baigęs 8 klases, įstojo į Vilniaus elektromechanikos technikumą, kurį baigęs 1987 m. įstojo į Vilniaus inžinerinio statybos instituto Elektrotechnikos fakultetą. Paskirtas dirbti į Ventos mokslinį–tiriamąjį institutą. Tais pačiais metais paimtas į Sovietinę armiją. Trejus metus tarnavo sovietiniame Ramiojo vandenyno jūrų laivyne Vladivostoke. 1990 m. lapkričio mėn. grįžo namo. Buvo sportininkas, ieties metikas. 1991 m. sausio 13 d. žuvo Vilniuje prie Televizijos bokšto, gindamas Lietuvos nepriklausomybę. Rolandas Jankauskas žuvo būdamas 22 metų.
Rimantas Juknevičius
Rimantas Juknevičius (1966 m. rugpjūčio 9 d. Kapsuke – 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų. Baigęs Marijampolės 6-ąją vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno 23-ąją technikos mokyklą, nes iš jos neimdavo į armiją. Bet tais metais visus mokinius pašaukė. Grįžęs iš armijos įstojo į Kauno politechnikos instituto Radiotechnikos fakultetą. 1991 m. sausio 13 d. nuo sovietinių desantininkų saugojo Televizijos bokštą, Nukautas per TSRS kariuomenės puolimą, gindamas Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. sausio 15 d. už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. Rimantas Juknevičius žuvo būdamas 24 metų.
Alvydas Kanapinskas
Alvydas Kanapinskas (1952 m. liepos 26 d. Norkūnai, Kėdainių raj. – 1991 m. sausio 13 d. Vilnius) – vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. Baigė Kėdainių 2-ąją vidurinę mokyklą ir Šlapaberžės profesinę technikos mokyklą. 1970–1972 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, Petrozavodske. Tarnybą baigė seržanto laipsniu. Kėdainių metalo konstrukcijų gamyklos „Progresas“, o nuo 1990 m. lapkričio mėn. Kėdainių biochemijos gamyklos darbininkas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kvietimu 1991 m. sausio 13 d. budėjo prie Lietuvos Radijo ir televizijos pastatų, Vilniaus televizijos bokšto. TSRS desantininkų nukautas šūviu į krūtinę.[reikalingas šaltinis] Palaidotas Kėdainių kapinėse. 1991 m. sausio 15 d. po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu. 1999 m. prie Radijo ir televizijos komiteto pastato atidengtas paminklinis akmuo A. Kanapinsko žūties vietoje. Palaidotas Kėdainių Kauno gatvės kapinėse. Alvydas Kanapinskas žuvo būdamas 38 metų.
Algimantas Petras Kavoliukas
Algimantas Petras Kavoliukas (1939 m. lapkričio 8 d. Daugailiai, Utenos raj. – 1991 m. sausio 13 d. Vilnius. Palaidotas Antakalnio kapinėse) – vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. Mokėsi Daugailių aštuonmetėje mokykloje, Vilniaus prekybos mokykloje. Iki 1991 m. pradžios dirbo pardavėju Vilniuje. 1991 m. sausio 11 d. nuo TSRS desantininkų gynė Spaudos rūmus Vilniuje. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kvietimu 1991 m. sausio 13 d. budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto. Žuvo po TSRS kariuomenės tanko vikšrais. 1991 m. sausio 15 d. po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu. Algimanto Petro Kavoliuko vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių Karoliniškėse. Žuvo būdamas 52 metų.
Maciulevičius Vidas
Vidas Maciulevičius (1966 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius – 1991 m. sausio 13 d. Vilnius) – vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. Baigė Vilniaus 24-ąją vidurinę mokyklą. Kurį laiką mokėsi Vilniaus 34-ojoje vidurinėje mokykloje, studijas tęsė Vilniaus inžinerinio statybos institute. Dirbo Eksperimentiniame žolės ir šiaudų perdirbimo mašinų konstravimo institute. Sąjūdžio kvietimu 1991 m. sausio 13 d., budėjo prie Lietuvos RTV pastatų, Vilniaus televizijos bokšto; čia TSRS desantininkų nukautas. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Vido Maciulevičiaus vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių Karoliniškėse. Vidas Maciulevičius žuvo būdamas 24 metų.
Titas Masiulis
Titas Masiulis (1962 m. vasario 6 d. Kaune – 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį. 1969–1977 m. mokėsi Kauno 24-oje vidurinėje mokykloje, kurioje baigė aštuonias klases. 1977–1981 m. mokėsi Kauno politechnikume, baigė pramoninės ir civilinės statybos kursą, įgijo techniko-statybininko kvalifikaciją, gavo diplomą. 1981 m. paskirtas dirbti į Gražiškius (Vilkaviškio rajonas), tačiau tais pat metais, iki 1984 m., buvo pasiųstas tarnauti sovietiniame laivyne radistu. 1984 m. pradėjo dirbti Kauno rajono „Pirmūno“ kolūkio statybos brigadoje. Tai buvo jo paskutinis darbas pagal specialybę. 1987 m. jis įsijungė į Kauno turistų klubą ir dalyvavo žygiuose po kalnus pietinėje Europoje ir Azijoje, aplankė įžymias Lietuvos vietas. Keliavo į Karpatų kalnus slidinėti. Sąjūdžio laikotarpiu pagarsėjo kaip aktyvus sovietinės valdžios priešininkas ir kovotojas už nepriklausomybę. Titas Masiulis žuvo būdamas 28 metų.
Alvydas Matulka
Alvydas Matulka (1955 m. gegužės 30 d. Robliuose – 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – vienas Lietuvos laisvės gynėjų. 1973 m. baigė Panemunėlio vidurinę mokyklą. Mokėsi Kaune, profesinėje technikos mokykloje. Dirbo Rokiškio žemės ūkio mašinų gamybos srityje. Dirbo vairuotoju Rokiškio paukštininkystės ūkyje. Mirė nuo ūmaus miokardo infarkto. Palaidotas Rokiškio Kalneliškių kapinėse. Alvydas Matulka mirė būdamas 35-erių metų.
Apolinaras Juozas Povilaitis
Apolinaras Juozas Povilaitis (1937 m. vasario 3 d. Bliuviškių km., dab. Šakių raj. – 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – vienas Lietuvos laisvės gynėjų. Užaugo daugiavaikėje šeimoje. Mokėsi Griškabūdžio mokykloje. Anksti pradėjo dirbti. Mokėsi Leningrado ryšių institute, bet jo nebaigė. Vėliau dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos institute, kur buvo šaltkalviu galvanoplastikos laboratorijoje. A. J. Povilaičio vardu pavadintos gatvės Vilniuje Karoliniškėse ir Kaune Aleksote. Apolinaras Juozas Povilaitis žuvo būdamas 53 metų.
Ignas Šimulionis
Ignas Šimulionis (1973 m. gruodžio 17 d. Vilnius – 1991 m. sausio 13 d. Vilnius) – vienas Lietuvos laisvės gynėjų. Mokėsi Vilniaus 34-ojoje vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje. Buvo „Geležinio vilko“ kuopos šaulys. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kvietimu 1991 m. sausio 13 d. budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto. TSRS desantininkų nukautas. 1991 m. sausio 15 d. po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu. Igno Šimulionio vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių Karoliniškėse. Ignas Šimulionis žuvo būdamas 17 metų.
Vytautas Vaitkus
Vytautas Vaitkus (1943 m. rugsėjo 22 d. Paežeryje, dab. Šilalės raj.– 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje) – vienas Lietuvos laisvės gynėjų. Vytautas Vaitkus dirbo Kino studijoje vairuotoju. Vėliau įsidarbino darbininku Vilniaus Sporto rūmuose. V. Vaitkaus vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių Karoliniškėse. Vytautas Vaitkus žuvo būdamas 47 metų.
Vytautas Koncevičius
Vytautas Koncevičius (1941 m. gegužės 24 d. Kairėnai, Kėdainių apskritis – 1991 m. vasario 18 d. Vilnius) – Lietuvos laisvės gynėjas. 1945 m. su tėvais ištremtas į Komijos ASSR, tėvas ir brolis ten mirė badu. Mokėsi Ust-Ilyčiaus (100 km į pietryčius nuo Uchtos) septynmetėje mokykloje. 1960 m. su motina grįžo į Lietuvą. 1979 m. baigė Kėdainių profesinę technikos mokyklą. Iki mirties dirbo Jonavos mechaninės gamyklos Kėdainių ceche brigadininku. Sąjūdžio kvietimu 1991 m. sausio 13 d. budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto, čia sovietų desantininkų mirtinai sužeistas. Palaidotas Kėdainių Kauno gatvės kapinėse. Vytautas Koncevičius mirė būdamas 49 metų.
