Šiandien Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena – kartu su ja visoje šalyje suplevėsavo tautinės vėliavos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima” atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius primena, kad artimiausiais mėnesiais minėtinų dienų bus ir daugiau, tad metų pradžia gali būti puiki proga atsinaujinti tautinius atributus. O kaip utilizuoti seną, naudoti nebetinkamą atributiką, pataria heraldikos ekspertas Remigijus Bimba.
„Šių metų pirmąjį ketvirtį minėsime ne vieną Lietuvai svarbią datą. Jų metu ne tik puošiamasi įvairiais tautiniais atributais, bet ir, kaip derama, plevėsuoja vienas pagrindinių tautos simbolių – Lietuvos vėliava. Apskritai, vėliava kaip simbolis, yra vienas svarbiausių bet kurios valstybės atributų. Todėl tinkamas ir pagarbus jos naudojimas yra ne tik teisinė, bet ir kultūrinė bei moralinė piliečių pareiga.
Tačiau, kaip ir visi daiktai, vėliavos anksčiau ar vėliau susidėvi, tad, kad netektų paskutinę akimirką jos ar kitų tautiniais motyvais dekoruotų atributų ieškoti, kur įsigyti, verta apie tai pagalvoti iš anksto ir jais pasirūpinti jau dabar, kartu – ir pigiau. Taip galėsite būti užtikrinti, kad svarbioms minėtinoms datoms ir šventėms būsite pasiruošę tinkamai ir laiku”, – sako Titas Atraškevičius, „Maximos” atstovas ryšiams su žiniasklaida.
Jis taip pat primena, kad be šiandieną minimos Laisvės gynėjų dienos, pirmaisiais metų mėnesiais vėliavos taip pat iškeliamos ir Vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją, o prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ji suplevėsuoja ir vasario 24 dieną, minint Estijos Nepriklausomybės dieną bei kovo 29 d., Lietuvos įstojimo į NATO proga.
Kada šalia vėliavos būtinas juodas kaspinas?
Nors daugeliui šalies gyventojų žinoma, kada Lietuvos vėliava turi būti iškelta, tačiau apie kai kuriuos niuansus ir taisykles – girdėję ne visi. Pavyzdžiui, minint Laisvės gynėjų dieną, vėliavos neprivaloma aprišti juodu kaspinu.
„Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad gedulo ženklas – juodas kaspinas – prie vėliavos privalo būti naudojamas tik per oficialiai paskelbtas gedulo dienas, kurių šiuo metu mūsų šalyje yra keturios. Tad nors Laisvės gynėjų diena išties yra itin jautri ir simbolinė data, šią dieną gedulo ženklas prie vėliavos nėra privalomas”, – aiškina Lietuvos Genealogijos, heraldikos ir veksikologijos instituto prezidentas Remigijus Bimba.
Oficialios gedulo dienos Lietuvoje yra birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena, birželio 15 d. – Okupacijos ir genocido diena, Juodojo kaspino diena rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną.
Šiomis dienomis Lietuvos vėliava turi būti iškelta su juodu kaspinu – juodos spalvos, be užrašų ar simbolių, perrištu prie vėliavos stiebo virš vėliavos, paliekant jo galus laisvai kabėti žemyn. Kaspinas negali būti tvirtinamas prie vėliavos audinio. Lietuvos vėliava paprastai keliama nuo 7 val. ryto iki saulėlydžio. Naktį vėliava gali būti iškelta tik tuo atveju, jeigu yra apšviesta.
Ką daryti su naudoti nebetinkama vėliava ir kita tautine atributika?
Tinkamai elgtis su šalies vėliava svarbu ir jai sudilus. Anot R. Bimbos, oficialios tvarkos, reglamentuojančios tautinės atributikos utilizavimą, nėra. Tačiau, jis pataria vadovautis asmeninėmis moralinėmis nuostatomis bei pagarba tautiniams simboliams.
„Per metus sudėviu bent kelias vėliavas, nes ją prie namų laikau iškeltą nuolat. Naudoti nebetinkamą vėliavą tvarkingai suvynioju į maišelį ir išnešu į naudotos tekstilės surinkimo konteinerį. Manau, kad tai – ekologiškiausias ir pagarbiausias vėliavos utilizavimo būdas”, – teigia R. Bimba.
Utilizuoti susidėvėjusią ir naudoti nebetinkamą kitą tautinę atributiką specialistas siūlo ją rūšiuojant: metalinius ženklelius mesti į metalo surinkimo konteinerį, susidėvėjusius rūbus įdedant į tekstilės surinkimo talpas, o sudužusius puodelius ar nusitrynusias silikonines apyrankes – į mišrių atliekų konteinerius.
Taisyklingas tautinių simbolių naudojimas
Dėl vėliavos ir kitų tautinių simbolių išniekinimo Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato teisinę atsakomybę. Įskaitant baudą, areštą ar netgi laisvės atėmimą iki dvejų metų. Bauda gali grėsti ir už atitinkamomis dienomis neiškeltą ar netinkamai iškeltą valstybinę vėliavą.
„Tautinių ar valstybinių simbolių naudojimas ant rūbų, kepurių, puodelių ar raktų pakabukų specialiais įstatymais nėra reglamentuojamas. Žinoma, jie negali būti naudojami kartu su draudžiamais simboliais, reklamuoti kenksmingų produktų ir pan. Norint būti tikriems, kad tautinių simbolių naudojimas yra korektiškas, visada galima pasikonsultuoti su, pavyzdžiui, Lietuvos heraldikos komisija ar mūsų institutu”, – apibendrina Genealogijos, heraldikos ir veksikologijos instituto prezidentas R. Bimba.
