Iki kalendorinio rudens likus vos keliolikai dienų jau galima atsargiai pažvelgti į tai, kokio 2026 metų rudens galime tikėtis Lietuvoje. Nors rugsėjo, spalio ar juo labiau lapkričio konkrečių dienų orų rugpjūtį numatyti neįmanoma, sezoniniai Europos prognozių modeliai leidžia įvertinti bendras temperatūros ir kritulių tendencijas.
Ir šiuo metu viena kryptis išsiskiria gana aiškiai – šiltesnio nei įprasta rudens tikimybė yra didesnė.
Naujausiose „Copernicus Climate Change Service“ sezoninėse prognozėse nurodoma, kad didžiojoje Europos dalyje artimiausiais mėnesiais temperatūra turi didesnę tikimybę būti gerokai aukštesnė už daugiametį vidurkį. Šilumos signalas apima praktiškai visą žemyną.
Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje tris mėnesius iš eilės bus saulėta ir šilta. Ruduo greičiausiai išliks permainingas – su šiltesniais periodais, Atlanto ciklonais, lietumi, stipresniu vėju ir neišvengiamais trumpais šalčio įsiveržimais.
2026 metų ruduo gali būti šiltesnis nei įprasta
Jeigu reikėtų išskirti patikimiausią šiuo metu matomą signalą, tai būtų teigiama temperatūros anomalija.
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) sezonines prognozes sudaro naudodamas 51 prognozės scenarijų. Tokios prognozės neparodo, kokia temperatūra bus, pavyzdžiui, spalio 17 dieną Vilniuje, tačiau leidžia nustatyti, ar kelių mėnesių laikotarpis turi didesnę tikimybę būti šiltesnis, šaltesnis ar artimas klimatinei normai.
Šiuo metu šiltesnio scenarijaus tikimybė Europoje yra ryškesnė.
Lietuvai tai galėtų reikšti, kad rudens šiluma šiemet gali užsibūti ilgiau, o vėsesni laikotarpiai bus pertraukiami naujų šilto oro porcijų iš pietvakarių ar pietų.
Rugsėjis: vasara gali neskubėti trauktis
Pirmasis rudens mėnuo šiuo metu atrodo turintis nemažai galimybių būti švelnus.
Klimato norma rodo, kad vidutinė rugsėjo temperatūra Lietuvoje siekia maždaug 12–13 °C, priklausomai nuo regiono. Pavyzdžiui, 1991–2020 metų normos rugsėjį yra 12,0 °C Dūkšte, 12,9 °C Kaune ir 13,3 °C Kybartuose.
Jeigu dabartinis sezoninių modelių šilumos signalas išliks, rugsėjį gali pasitaikyti ne vienas laikotarpis, kai dienomis temperatūra dar primins vasaros pabaigą.
Tai nereiškia, kad visas mėnuo bus sausas ar saulėtas. Jau rugsėjį didėja ciklonų įtaka, todėl šiltesnius periodus gali keisti lietūs ir gerokai vėsesnės dienos.
Tačiau ilgalaikės rudens tendencijos kol kas nerodo ankstyvo ir ilgalaikio šalčio įsitvirtinimo kaip labiausiai tikėtino scenarijaus.
Ar rugsėjį dar sulauksime 25 laipsnių?
Tokia galimybė tikrai egzistuoja.
Pastarieji metai puikiai parodė, kad vasariška šiluma Lietuvoje rugsėjį nebėra retenybė. Pavyzdžiui, 2025 metų rugsėjis buvo net 2,3 °C šiltesnis už daugiametę normą, o rugsėjo 5–6 dienomis Druskininkuose temperatūra pakilo iki 29,7–29,9 °C.
Tačiau šiandien teigti, kad 2026 metų rugsėjį Lietuvoje tikrai bus +25 ar +30 °C, būtų spekuliacija.
Sezoninis modelis leidžia sakyti tik tiek: šiltų epizodų tikimybė atrodo didesnė nei ilgalaikio neįprastai vėsaus laikotarpio.
Spalis: didžiausias klaustukas
Spalis Lietuvoje dažnai tampa tikru pereinamuoju mėnesiu.
Vieną savaitę galima vaikščioti lengvu rudens paltu, o po kelių dienų jau grandyti pirmąjį ledą nuo automobilio stiklo.
Pagal 1991–2020 metų klimato normą vidutinė spalio temperatūra didžiojoje Lietuvos dalyje yra maždaug 6–8 °C. Kaune ji siekia 7,2 °C, Biržuose – 6,7 °C, Kybartuose – 7,9 °C.
2026 metų sezoninės prognozės leidžia manyti, kad ir spalį šiltesnių nei įprasta periodų gali būti nemažai.
Tai gali reikšti vėlesnį tikros rudeniškos vėsos įsitvirtinimą, tačiau čia prognozių neapibrėžtumas jau gerokai didesnis nei rugsėjį.
Bobų vasara – ar jos tikėtis?
„Bobų vasara“ nėra reiškinys, kurį galima patikimai numatyti prieš kelis mėnesius.
Ji susijusi su konkrečia atmosferos cirkuliacija – aukšto slėgio srities įsitvirtinimu, silpnu vėju, sausesniais ir saulėtais orais.
Todėl šiandien negalima pasakyti, kurią spalio savaitę ji ateis ar ar apskritai bus ryški.
Vis dėlto šiltesnio rudens fonas reiškia, kad malonių, sausų ir gana šiltų dienų galimybė rugsėjo pabaigoje ar spalį išlieka visiškai reali.
Lapkritis: šiltesnis fonas dar nereiškia, kad nebus sniego
Lapkritis – dar sudėtingesnis.
Pagal klimato normą vidutinė lapkričio temperatūra Lietuvoje jau tesiekia maždaug 1–3 °C. Kaune ji yra 2,6 °C, Biržuose – 2,2 °C, Dūkšte – vos 1,4 °C.
Todėl net ir mėnuo, kuris galų gale pasirodo buvęs šiltesnis už normą, gali turėti sniego, šalnų ir kelių dienų žiemišką epizodą.
Tai labai svarbu suprasti skaitant sezonines prognozes.
Šiltesnis lapkritis nereiškia lapkričio be sniego.
Pavyzdžiui, gali būti savaitė su šlapdriba ir neigiama temperatūra naktimis, o likusi mėnesio dalis – neįprastai švelni. Mėnesio temperatūros vidurkis vis tiek gali likti aukštesnis už normą.
Todėl pirmojo sniego datos šiandien prognozuoti negalima.
O kaip lietus – ar ruduo bus šlapias?
Čia situacija daug mažiau aiški nei temperatūros atveju.
„Copernicus“ sezoninės prognozės rodo didesnę drėgnesnių orų tikimybę Pietų Europoje rudens pradžioje ir Centrinėje Europoje vėlyvą rudenį bei žiemos pradžioje. Tačiau Baltijos regionui toks stiprus ir vienareikšmis kritulių signalas šiuo metu neišsiskiria.
Tai reiškia, kad Lietuvoje dar per anksti skelbti nei „sausą“, nei „lietingą“ rudenį.
Pagal klimato normą per tris rudens mėnesius Lietuvoje vidutiniškai iškrinta apie 185 mm kritulių: rugsėjį – 60 mm, spalį – 68 mm, lapkritį – 57 mm.
Tačiau kritulių kiekis kiekvienais metais gali labai skirtis.
Gali būti ir toks scenarijus, kai bendras rudens kritulių kiekis atrodys visiškai normalus, tačiau didžioji jo dalis iškris per kelias labai lietingas savaites.
Rudenėjant vis svarbesnis taps vėjas
Net jeigu ruduo bus šiltas, jis nebūtinai bus ramus.
Lapkritis Lietuvoje jau priklauso vėjuočiausiems metų mėnesiams – pagal klimato normas lapkričio–vasario laikotarpiu vidutinis vėjo greitis yra apie 3,4–3,6 m/s.
Rudenį stiprėjanti Atlanto ciklonų veikla gali atnešti ne tik lietaus, bet ir stipresnio vėjo epizodų.
Tačiau ir čia konkrečių audrų prieš kelis mėnesius numatyti neįmanoma. Apie pavojingus vėjo gūsius patikimai galima kalbėti tik daug trumpesniu prognozės laikotarpiu.
Šalnos niekur nedings
Dar viena klaida būtų manyti, kad prognozuojamas šiltesnis ruduo automatiškai reiškia vėlyvas šalnas.
Net ir šilto rugsėjo metu giedromis, ramiomis naktimis temperatūra prie žemės paviršiaus gali nukristi žemiau nulio.
2025 metais, nors visas ruduo buvo vienas šiltesnių, rugsėjo 24–29 dienomis Lietuvoje jau buvo fiksuojamos šalnos, o Varėnoje prie dirvos paviršiaus temperatūra krito iki –5,5 °C.
Todėl daržininkams vien bendros šilto rudens prognozės nepakanka – rugsėjį ir spalį vis tiek reikės sekti trumpalaikes nakties temperatūros prognozes.
Šių metų vasara parodė, kad orai gali būti labai kontrastingi
2026-ieji iki šiol pasižymi nemažais temperatūros ir kritulių svyravimais.
Birželis Lietuvoje buvo 1,8 °C šiltesnis už normą, o jo pabaigoje fiksuota kaitra ir net 36,3 °C temperatūra Druskininkuose. Tuo tarpu liepos pirmasis dešimtadienis buvo 1,5 °C vėsesnis už normą, o kritulių iškrito net apie 270 proc. įprasto kiekio.
Tai geras priminimas, kad ir rudenį kelių mėnesių vidurkis gali slėpti labai skirtingus laikotarpius.
Galime turėti šiltą rudenį, kuriame vis tiek pasitaikys labai vėsi savaitė. Lygiai taip pat galima sulaukti gana sauso mėnesio, kurį trumpam pertrauks itin smarkus lietus.
Taigi, kokio 2026 metų rudens šiuo metu tikėtis?
Jeigu dabartines sezonines prognozes reikėtų sutraukti į vieną sakinį, jis skambėtų taip:
2026 metų ruduo Lietuvoje šiuo metu labiau krypsta į šiltesnio nei įprasta sezono pusę, tačiau kritulių prognozė išlieka gerokai neaiškesnė.
Rugsėjį galima tikėtis dar ne vieno šiltesnio periodo ir tikėtina, kad vasariška šiluma nepasitrauks vien todėl, kad kalendoriuje atsiras rugsėjo 1-oji.
Spalį orai turėtų tapti gerokai permainingesni, tačiau šiltesnių periodų potencialas išliks.
Lapkritis jau neišvengiamai priartins Lietuvą prie žiemos: daugės tamsių, vėjuotų ir žvarbių dienų, galės pasirodyti šlapdriba ar sniegas. Tačiau sezoninės prognozės kol kas neleidžia teigti, kad ankstyva ir ilgalaikė žiema būtų pagrindinis scenarijus.
Viena svarbi pastaba apie ilgalaikes prognozes
Sezoninė prognozė nėra trijų mėnesių orų kalendorius.
ECMWF pabrėžia, kad tokios prognozės pateikia informaciją apie tikėtinus nukrypimus nuo įprastų klimato sąlygų ir jų tikimybes, o ne konkrečios dienos temperatūrą ar lietų. Atmosfera yra chaotiška, todėl vietinių orų detalių patikimai numatyti prieš kelis mėnesius neįmanoma.
Todėl rugpjūčio 20 dieną galime gana pagrįstai kalbėti apie šiltesnio rudens tendenciją, bet tikrai dar negalime pasakyti, kurią dieną ateis pirmoji šalna, kada sulauksime pirmojo sniego ar ar spalio viduryje turėsime bobų vasarą.
Būtent šios detalės paaiškės tik rudeniui priartėjus.
