Lietinga vasara ar gausesnės rudens liūtys daržininkams nebūtinai reiškia vien rūpesčius. Nuo stogo nutekantis vanduo gali tapti vertingu rezervu sausoms dienoms, o tinkamai surinktas ir panaudotas lietaus vanduo padeda sumažinti vandentiekio vandens sąnaudas bei palengvina daržo priežiūrą.
Tačiau vien pastatyti statinę po lietvamzdžiu neužtenka. Svarbu žinoti, kur tokį vandenį geriausia naudoti, kaip jį laikyti ir kokių klaidų vengti.
Kodėl lietaus vanduo toks vertingas daržui?
Lietaus vanduo augalams dažnai tinka puikiai, nes paprastai yra minkštesnis nei vandentiekio vanduo ir jame nėra tiek ištirpusių mineralinių druskų.
Tai ypač aktualu vietovėse, kur vandentiekio ar šulinio vanduo yra labai kietas.
Surinktas lietaus vanduo gali būti naudojamas:
- daržovių lysvėms laistyti;
- šiltnamio augalams;
- gėlėms ir dekoratyviniams augalams;
- vaiskrūmiams;
- medžiams;
- kompostui drėkinti;
- sodo įrankiams nuplauti.
Didžiausia nauda pasijunta per sausringus laikotarpius, kai kelias dienas ar net savaites beveik nelyja.
Kiek vandens galima surinkti nuo stogo?
Dažnas nustemba sužinojęs, kiek vandens per vieną lietų nuteka nuo namo ar ūkinio pastato stogo.
Labai paprasta taisyklė: 1 mm lietaus, iškritęs ant 1 kv. metro stogo, teoriškai sudaro apie 1 litrą vandens.
Vadinasi, jei turite 100 kv. metrų stogą ir iškrinta 10 mm lietaus, teoriškai galima surinkti apie 1000 litrų vandens.
Realybėje dalis vandens bus prarasta dėl stogo konstrukcijos, latakų, išsiliejimo ir kitų veiksnių, tačiau kiekis vis tiek gali būti įspūdingas.
Todėl net kelių šimtų litrų talpa po lietvamzdžiu gali prisipildyti gerokai greičiau, nei atrodo.
Paprasčiausias būdas – statinė po lietvamzdžiu
Lengviausias būdas pradėti rinkti lietaus vandenį – prie lietvamzdžio pastatyti tam skirtą talpą.
Tai gali būti:
- 100–200 litrų statinė;
- keli tarpusavyje sujungti indai;
- 500–1000 litrų talpa;
- požeminis lietaus vandens rezervuaras.
Nedideliam daržui dažnai pakanka kelių šimtų litrų talpos.
Jeigu turite didesnį šiltnamį ar daug lysvių, verta pagalvoti apie 1000 litrų ar didesnį rezervuarą.
Talpa turėtų būti uždengta
Atvira statinė atrodo paprasčiausias sprendimas, tačiau turi nemažai trūkumų.
Į ją gali prikristi:
- lapų;
- dulkių;
- vabzdžių;
- žiedadulkių;
- kitų organinių atliekų.
Be to, stovinčiame atvirame vandenyje gali pradėti veistis uodai.
Todėl lietaus vandens talpą geriausia uždengti dangčiu arba tankiu tinkleliu, paliekant tik vietą vandeniui patekti.
Taip vanduo ilgiau išliks švaresnis.
Dar geriau – filtras prie lietvamzdžio
Jeigu vandenį renkate reguliariai, verta prie lietvamzdžio sumontuoti paprastą filtrą.
Jis sulaiko dalį:
- lapų;
- spyglių;
- samanų;
- stambesnių nešvarumų.
Filtrą reikėtų periodiškai išvalyti, ypač rudenį, kai latakuose kaupiasi daug lapų.
Jeigu filtrai užsikemša, vanduo gali pradėti tekėti ne į talpą, o per latakų kraštus.
Pirmąją lietaus porciją verta nukreipti kitur
Po ilgesnio sauso periodo ant stogo būna susikaupę dulkių, žiedadulkių, paukščių išmatų ir kitų nešvarumų.
Todėl pirmosiomis lietaus minutėmis nuo stogo nutekantis vanduo būna ne pats švariausias.
Pažangesnėse sistemose naudojamas vadinamasis pirmojo srauto nukreipimas – pirmoji lietaus vandens dalis nepatenka į pagrindinį rezervuarą.
Mažame sode galima elgtis paprasčiau: po ilgos sausros pirmąjį lietų leisti nutekėti, o talpą prijungti kiek vėliau.
Kur geriausia naudoti lietaus vandenį?
Vertingiausia jį taupyti augalams, kurie vasarą sunaudoja daugiausia drėgmės.
Pirmiausia tai:
- pomidorai;
- agurkai;
- cukinijos;
- moliūgai;
- paprikos;
- kopūstai.
Šiltnamyje lietaus vandens rezervas ypač naudingas, nes ten augalai natūralaus lietaus beveik negauna.
Taip pat verta reguliariai laistyti ką tik pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius – jų šaknų sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi, kad pasiektų gilesniuose dirvos sluoksniuose esančią drėgmę.
Laistyti geriau rečiau, bet gausiau
Viena dažniausių daržininkų klaidų – kasdien šiek tiek sudrėkinti tik patį dirvos paviršių.
Tokiu atveju vanduo nepasiekia gilesnių šaknų, o augalai tampa priklausomi nuo nuolatinio laistymo.
Daugeliui daržo augalų geriau palaistyti rečiau, tačiau gausiau, kad vanduo prasiskverbtų giliau į dirvą.
Žinoma, tikslus laistymo dažnis priklauso nuo:
- augalo rūšies;
- dirvožemio;
- temperatūros;
- vėjo;
- augimo stadijos.
Smėlinga žemė išdžiūsta daug greičiau nei molinga.
Kada geriausia laistyti?
Vasarą geriausias metas dažniausiai yra ankstyvas rytas.
Tuomet:
- dirva dar nėra įkaitusi;
- išgaruoja mažiau vandens;
- augalai spėja apsirūpinti drėgme prieš karščiausią dienos dalį.
Laistyti galima ir vakare, tačiau labai vėlai sušlapinti lapai gali ilgai išlikti drėgni, o tai kai kuriems augalams sudaro palankesnes sąlygas grybinėms ligoms.
Todėl vandenį geriausia pilti tiesiai prie augalo šaknų, o ne ant lapų.
Šiltnamyje lietaus vanduo ypač praverčia
Šiltnamio augalams reguliarus laistymas yra kritiškai svarbus.
Pomidorai, agurkai ir paprikos jautriai reaguoja į didelius drėgmės svyravimus.
Jeigu dirva ilgai būna sausa, o vėliau staiga gausiai palaistoma, pomidorų vaisiai gali pradėti trūkinėti.
Todėl lietaus vandens rezervuaras šalia šiltnamio leidžia palaikyti daug tolygesnį laistymo režimą.
Dar vienas privalumas – talpoje pastovėjęs vanduo paprastai būna šiltesnis nei ką tik iš čiaupo ar šulinio paimtas vanduo.
Ar galima lietaus vandeniu laistyti valgomus augalus?
Taip, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, nuo kokio paviršiaus vanduo surenkamas ir kaip jis laikomas.
Jei vanduo teka nuo seno, stipriai užteršto ar abejotinos sudėties stogo, jo naudojimą valgomiems augalams verta vertinti atsargiau.
Daržoves geriausia laistyti prie šaknų, ypač tuomet, kai jų vaisiai ar lapai bus valgomi žali.
Lietaus vandens nereikėtų laikyti geriamuoju vandeniu vien todėl, kad jis atrodo skaidrus.
Nepamirškite perpildymo
Per stiprią liūtį nedidelė statinė gali prisipildyti per labai trumpą laiką.
Todėl verta įrengti perpildymo vamzdį, kuris perteklinį vandenį nukreiptų:
- į kitą talpą;
- į lietaus sodą;
- ant vejos;
- į kitą saugią vietą sklype.
Svarbu, kad perteklinis vanduo nesikauptų prie namo pamatų.
Galima sujungti kelias statines
Jeigu viena statinė prisipildo per greitai, nebūtina iš karto pirkti didelio rezervuaro.
Kelias statines galima sujungti tarpusavyje.
Kai pirmoji prisipildo, vanduo pradeda tekėti į antrąją, vėliau – į trečiąją.
Taip galima susikurti kelių šimtų ar net daugiau nei tūkstančio litrų vandens rezervą už palyginti nedidelę kainą.
Pakelkite statinę nuo žemės
Praktiškas triukas – statinę pastatyti ant tvirto, stabilaus pagrindo šiek tiek aukščiau.
Tuomet apačioje galima įrengti čiaupą ir lengvai pripildyti laistytuvą.
Be to, dėl aukščio skirtumo vanduo gali savaime tekėti žarna.
Tačiau reikia prisiminti, kad 1000 litrų vandens sveria maždaug toną, todėl didelėms talpoms būtinas ypač tvirtas ir lygus pagrindas.
Lietaus vanduo puikiai tinka ir kompostui
Karštą vasarą komposto krūva dažnai pernelyg išdžiūsta.
Tokiu atveju mikroorganizmų veikla sulėtėja, o kompostavimo procesas užsitęsia.
Jeigu vidiniai komposto sluoksniai atrodo labai sausi, juos galima šiek tiek sudrėkinti surinktu lietaus vandeniu.
Tačiau kompostas neturi būti permirkęs – idealu, kai jo drėgmė primena gerai išgręžtą kempinę.
Lietaus vanduo gali padėti ir po derliaus nuėmimo
Jo panaudojimas nesibaigia lysvių laistymu.
Surinktu vandeniu galima:
- nuplauti purvinus sodo įrankius;
- nuplauti takelius;
- išskalauti tuščius vazonus;
- drėkinti kompostą;
- laistyti naujai pasodintus medžius rudenį.
Taigi vandens atsargos gali būti naudingos net tada, kai aktyvus daržo sezonas jau artėja prie pabaigos.
Prieš žiemą talpas paruoškite šalčiui
Jeigu naudojate plastikinę statinę ar rezervuarą, rudenį verta patikrinti gamintojo rekomendacijas dėl laikymo žiemą.
Vandeniui užšalus jo tūris padidėja, todėl pilna talpa gali įtrūkti ar deformuotis.
Dažniausiai prieš stipresnius šalčius:
- vanduo išleidžiamas;
- čiaupai paliekami atviri;
- lietvamzdžio surinkimo sistema perjungiama į žiemos režimą;
- mažesnės talpos apverčiamos arba laikomos sausai.
Taip sistema bus paruošta kitam sezonui.
Dažniausios klaidos renkant lietaus vandenį
Problemos dažniausiai kyla ne dėl paties lietaus vandens, o dėl netinkamo jo laikymo.
Verta vengti kelių dalykų:
- palikti statinę visiškai atvirą;
- metų metus nevalyti jos dugno;
- leisti lapams kauptis latakuose;
- laikyti talpą ant nestabilaus pagrindo;
- nukreipti perpildymą prie namo pamatų;
- žiemai palikti vandens netinkamoje plastikinėje talpoje.
Kartą ar kelis kartus per sezoną rezervuarą verta apžiūrėti ir, jei dugne susikaupė daug nuosėdų, išvalyti.
Viena liūtis gali sukaupti vandens kelioms dienoms
Lietaus vandens surinkimas – vienas paprasčiausių būdų sode taupyti išteklius.
Tam nebūtinai reikia sudėtingos ar brangios sistemos. Tinkamai prijungta statinė, dangtis, filtras ir čiaupas jau gali gerokai sumažinti vandens, naudojamo daržui, kiekį.
O kai po kelių sausų ir karštų dienų šiltnamyje pradeda vysti pomidorai ar agurkai, anksčiau sukaupti keli šimtai litrų lietaus vandens staiga tampa viena vertingiausių atsargų visame sode.
