Šiandien, spalio 13-ąją, Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai, kuriuose šalies gyventojai turėjo galimybę balsuoti už savo atstovus į Lietuvos Respublikos Seimą. Rinkimų diena yra svarbi demokratinio proceso dalis, leidžianti piliečiams išreikšti savo nuomonę ir prisidėti prie valstybės valdymo. Nuo pat ankstyvo ryto žmonės rinkosi į balsavimo apylinkes, kur savo balsus atidavė už pasirinktus kandidatus ar partijų sąrašus. Rezultatų tikimasi sulaukti apie vidurnaktį, o naujai išrinkti Seimo nariai formuos politinę Lietuvos ateitį artimiausiems ketveriems metams.
Dominuoja vyrai
Nors vis daugiau kalbama apie lyčių lygybę ir būtinybę didinti moterų atstovavimą politikoje, Seimo rinkimuose vis dar dominuoja vyrai. Tačiau Duomenų reikalai pateikta statistika rodo, jog pastaraisiais metais moterų dalyvavimas Seimo rinkimuose auga, o lyčių balansas kai kuriose amžiaus grupėse tampa pastebimai geresnis. Nors kelias iki lygybės dar ilgas, duomenys rodo pozityvius pokyčius.
Vyrų dominavimas išlieka, bet pokyčiai prasideda
Žvelgiant į pastarųjų devynerių (skaičiuojant su šiais metais) Seimo rinkimų duomenis, vienas ryškiausių faktų yra tas, kad visuose rinkimuose ir visose amžiaus grupėse dominavo vyrai. Ši tendencija vyravo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, ir iki šiol vyrai daug dažniau siekia patekti į politiką. Tačiau 2024 metų rinkimuose matome teigiamą pokytį – kai kuriose amžiaus grupėse lyčių balansas tapo lygesnis nei kada nors anksčiau.
30–34 metų amžiaus grupėje moterų dalis siekia net 41 proc., palyginti su ankstesniais rinkimais, tai reikšmingas pokytis. Tuo tarpu 35–39 metų amžiaus grupėje moterų yra 45 proc., o tai beveik lygus lyčių pasiskirstymas. 50–54 metų amžiaus grupėje moterų sudaro 42 proc., kas taip pat ženkliai artėja prie pusiausvyros. Tai rodo, kad jaunesnės moterys drąsiau žengia į politiką ir bando keisti vyraujančią vyrišką politinę sceną.
Kodėl moterys vis dar renkasi politiką rečiau?
Nepaisant teigiamų pokyčių, moterys politiką vis dar renkasi rečiau. Tam įtakos gali turėti keli veiksniai: visuomenėje vis dar egzistuoja stereotipai, kad politika – „vyriška“ sritis, o moterys dažniau susiduria su sudėtingesne darbine ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Be to, moterys dažnai gali jaustis nepakankamai atstovaujamos ar nepakankamai palaikomos politinėse partijose. Visgi pamažu didėjantis moterų skaičius Seimo rinkimuose rodo, jog šios kliūtys nyksta.
Jaunų moterų pavyzdžiai – tai įkvepiantys modeliai ateities politikos kartai. Stiprėjantis lyčių balansas gali prisidėti prie visos visuomenės gerovės, nes moterų įsitraukimas dažnai atneša naują požiūrį į sprendimų priėmimą ir politikos kryptis.
