„Affair in Europe“ keliautoja Indrė Norko: kelionės kemperiu – ne kiekvienam

Išsaugoti2

„Affair in Europe“ keliautojai Indrė (27 m.) ir Rolandas (29 m.) Norko, savo rankomis restauravę seną kemperį ir pasiryžę leistis į dar nepatirtus nuotykius, su kemperiu apkeliavo 12 valstybių. Indrė Norko teigia, kad stengiasi kiekvienai šaliai skirti kuo daugiau laiko ir pajausti vietinį gyvenimo ritmą, todėl orientuojasi į pažinimo kokybę, o ne kiekybę. Interviu ji atvirauja apie netikėčiausią povestuvinę kelionę, sunkumus keliaujant kemperiu ir svajones. 

Kemperis – ne tik transporto priemonė

– Kodėl pasirinkote keliauti ne lėktuvu, traukiniu ar kita transporto priemone, o būtent kemperiu?

– Kemperis yra ne tik transporto priemonė, bet ir patys tikriausi namai. Vadinasi, galime ne tik pasiekti norimus taškus, bet ir visos kelionės metu turime saugų kampelį. Todėl bet kurią sustojimo vietą, net ir parduotuvės parkingą, galime paversti viešbučiu. O šiame viešbutyje –  viskas kaip mums patinka!

– Kaip ir kada kilo mintis pradėti keliones kemperiu?

– Asmeniškai man, tokia mintis kilo dar kokioje devintoje klasėje. Tuo metu visa „vanlife“ kultūra dar nebuvo tokia populiari, bet mintis, kad egzistuoja „namas ant ratų“ man jau tada kaitino kraują. Juk vienoje erdvėje ir lova, ir galimybė judėti į priekį: kasdien naujos vietovės, neregėti keliai, įdomiausi maršrutai, stulbinanti gamta ir jūroje skęstantys saulėlydžiai. Visa tai atrodė lyg absoliuti pasaka, fantazija, kuri tuo metu atrodė nepasiekiama, bet labai trokštama. Nuo dešimtos klasės sukabintomis rankomis per gyvenimą einame kartu su Rolandu, kuris po dešimtmečio tapo ir mano vyru. Vestuvės nebuvo įmantrios, bet itin mielos ir jaukios, tad sutaupytus pinigus skyrėme savo pirmajai kelionei – medaus pusmečiui.

– Kartu su vyru remontavote 1992 metų „Fiat Ducato“, kuris atnaujintas gavo vardą Busikas. Kiek laiko ir jėgų tai kainavo, kol jis pagaliau išriedėjo į savo pirmąją kelionę?

– Ironiška, kad vyras visada teigė, kad niekada nepirks kemperio. Visgi likimas sudėliojo savaip, ir 2022 m. žiemą įsigiję senuką kemperį, pavasarį jau kibome į renovavimo darbus. Abu esame darbštūs, tad per tris mėnesius Busiką prikėlėme naujam gyvenimui. Darbavomės savaitgaliais ir po darbų, dirbome kartu, tad laikas neprailgo. Net ir draugai prisidėjo prie spintelių dažymo. Tai buvo sunkiausias darbas, net jei taip ir neatrodo. Nuo vaikystės abu sukomės tarp statybų ir kitų ūkio darbų, viskas pažįstama, todėl jėgų tai daug nekainavo. Šiek tiek laisvo laiko, daug noro, lašas dažų, perrinkame mechaninę dalį ir vuolia, galima judėti į trasą.

Ne medaus mėnesis, o medaus pusmetis

– 2022 m. liepą, netrukus po vestuvių, išvykote į pirmą savo kelionę – pusės metų medaus mėnesį po Europą. Ar tai apie tokią povestuvinę kelionę svajojoje, kai buvote maža mergaitė?

– Gal ir keista, tačiau būdama maža mergaitė, niekada nesvajojau nei apie vestuves, nei baltą suknelę ir juo labiau povestuvinę kelionę. Bet tikrai svajojau, kaip keliausiu po pasaulį! 

– Kaip atsirado pavadinimas „Affair in Europe“? 

– Labai praktiškai, po tuo romantikos daug nesislepia. Žinojome, kad keliausime po Europą (vieną dalį pavadinimo štai ir turim), ir žinojome, kad bus nuotykių. Tiesiogiai į „Affair“ nesiverčia, bet čia toks labiau pojūčio dalykas. Na ir nepamirškime fakto, kad šis vardas nebuvo užimtas socialinėje medijoje.

–  Kaip kilo mintis kelionių akimirkas įamžinti „Instagram“ paskyroje?

– Objektyvu mėgstu fiksuoti akimirkas, vieną kitą mintį išsakyti raštu. Pasirodė geras duetas (juokiasi). O juokas juokais, bet sukūrėme profilį su mintimi, kad bus lengviau dalintis vaizdais ir išgyvenimais su artimaisiais, nereiks kiekvienam asmeniškai siųsti. 

Kelionės kemperiu – ne kiekvienam

– Kiek kelionių jau turėjote su Busiku?

– Turėjome dvi ilgas keliones. Pirmoji buvo medaus pusmečio kelionė, o iš antrosios kelionės neseniai grįžome. Jos metu išbandėme maršrutą, skirtą žmonėms, kurie ieško saulės šilumos. Lietuvoje kemperiui taip pat neleidžiame liūdėti: buvom išvežę jį pamatyti savo gentainių į kelis kempingus ir miestelius. Šiais metais galbūt užsuksime pasisveikinti su Baltijos pajūriu.

– Kaip dėliojatės planą, kur keliausite?

– Informacijos apie lankytinas vietas ieškau internete: „Google“ žemėlapiai turi patogių įrankių naujoms vietoms atrasti, socialinėse medijose stebime kitus bendraminčius keliautojus. Planą dėliojamės pagal norus ir galimybes. Jei jaučiame, kad tądien mieliau praleistume gamtoje, ieškom, ką galima netoliese pamatyti, ir mes jau pakeliui! Jei kemperis jau verčia ieškotis vietos resursų atnaujinimui ir senųjų atsikratymui (taip, tualeto išpylimas reali problema), maršrutą koreguojame pagal vietas, kurios teikia paslaugas kemperiams. 

–  Kiek jūsų kelionėse yra spontaniškumo?

– Objektyviai pamatuoti, matyt, sunku. Bet sakyčiau, kad 60 procentų kelionės sudaro spontaniškumas, 40 procentų – kruopštus darbas ir analizė. Spontaniškumui atsiranda daugiau vietos, kai kemperiui randam tinkamą vietą stovėti, o mes esam nusiteikę nuversti kalnus ar bent jau išeiti iki vietinio miestelio.

– Kas keliaujant kemperiu yra sunkiausia?

– Žodis „sunkiausia“ man apskritai sunkiai įsipaišo į gyvenimą kemperyje. Tai kelia iššūkių, laikinų nepatogumų, artimųjų ilgesį, bet tik tiek. Tokią veiklą juk renkamės savo noru, tad nėra, ko ir skųstis. Bet atsakant į klausimą, tai galėčiau išskirti kelis punktus. Greitai ir ilgai važiuojant yra sunku susikalbėti, nes labai ūžia mūsų senukas kemperis. Kai lauke 40 laipsnių šilumos – išbūti ir miegoti viduje. O jei dar nėra galimybės įsijungti kondicionieriaus, tenka užsimesti šlapią audeklą ir taip eiti miegoti. Kitas sunkumas – šilto vandens trūkumas žiemos metu. Keliaudami žiemą nebeturėjom šilto vandens, tai teko kad ir savaitę išbūti be dušo. Mums tai nėra sunku, bet kitus visada nukrato ši mintis, todėl juokiamės, kad į kelionę galėtų leistis nebent su nauju kemperiu. Dar kartais pasiilgstam indaplovės (juokiasi). 

Kelionės yra pats didžiausias nuotykis

– Koks yra jūsų didžiausias kelionių nuotykis?

– Nuotykiai kuriami kasdien, išskiriant vieną, rodos, kiti praranda savo šarmą. Didžiausias nuotykis yra pati kelionė. Kiekviena diena yra kaip viena dėlionės detalė, tik surinkęs visą, matai bendrą vaizdą ir gali tuo didžiuotis bei pasidžiaugti. Juokingesnis nuotykis buvo toks, kai lankydami mažą Italijos miestelį, picerijoje susipažinom su žymiu tos vietovės senjoru ir vykome į jo vilą praleisti naktį. Visai linksma ryte buvo pėsčiomis per vynuogynus grįžti atgal į prie parduotuvės paliktą kemperį.

– Kuri aplankyta vietovė paliko daugiausiai įspūdžių?

– Savo paplūdimiais iki šiol žavi Portugalijoje esanti „Algarvės“ pakrantė, neįprastu aukščiu ir uolienomis stebino „Caminito del Rey“ takas Ispanijoje, gražiausi uolėti ir žali keliai Bosnijoje ir Hercegovinoje, skaniausias maistas ir unikaliausia šalis keliauti Europoje – Italija. Bet garantuoju, kad kiekvienas ras širdžiai artimų potyrių.

– Kokią vietą dar svajojate apkeliauti su kemperiu?

– Nors nekeliaujame nuolatos, tikiu, kad artimiausiais metais įveiksime Graikiją, Turkiją, Maroką. O svajojant drąsiau, tai kada nors norėtume turėti off-roadinį, matinį, chaki spalvos, dideliais ratais ir tvirta kabina kemeperį, absoliutų „monstriuką“. Tuomet pasiryžtume keliauti ir į Aziją, bet kur kitur, kur ratai gali nuvežti.

– Kokius galėtumėte duoti 5 patarimus, pirmą kartą keliaujantiems su kemperiu po Europą?

– Pirmiausia, prieš vykstant, išbandykite kemperio malonumus Lietuvoje – iškart bus aiškiau, ko reikia tolimesniam išvykimui ir žinosite, ar tai yra jūsų arkliukas. Tuomet turėkite laiko ir neskubėkite, nes kemperis skirtas keliauti lėtai, o ne greitai atostogauti. Žinokite, kur norite nuvykti ir ką pamatyti, bet būkite lankstūs, jei to padaryti nepavyks, juk kiekviena diena atneša vis naujų išbandymų. Važiuokite su gerai pažįstamu žmogumi – beveik visą laiką būsite drauge, tad turite žinoti, kad vienas kito per savaitę neišvesite iš kantrybės. Ir, žinoma, mėgaukitės galimybe keliauti! Ir visai nesvarbu, ar su kemperiu, ar jachta, ar Europoje, ar Afrikoje. Kelionės keičia.