Kuo toliau, tuo mažiau skirstome profesijas pagal lytis. Vis dėlto, kai kuriose vis dar sunkiai įsivaizduojame dirbant vyrus ar moteris. Pavyzdžiui, manikiūras. Ar kada pagalvojai, kad tavo nagus galėtų tvarkyti kruopštus vaikinas?
Rugpjūčio numeryje pristatome kone pirmojo Lietuvoje profesionalaus manikiūro meistro Tomo Gabrieliaus Kuzo istoriją.
Prieš eidama į susitikimą su Tomu niekada nebuvau sėdėjusi manikiūro kėdėje pas vaikiną. Nė viena redakcijoje iki tol nebuvome net girdėjusios tokio atvejo. Ir tada… išvydome iš Meškinės kaimelio Šilutės rajone kilusio Tomo darbus.
Interviu su manikiūro meistru kalbėjome toli gražu ne tik apie nagus ar jų formą. Jau nuo pirmųjų sakinių Tomas prisipažino, kad studijavęs lietuvių filologiją ir vėliau dirbęs buhalteriu jis atsidūrė ant depresijos slenksčio. Nebebuvo, kur trauktis. Reikėjo keisti gyvenimą iš esmės. Galbūt jeigu ne silpnumo akimirka, jis niekada nebūtų drįsęs sutikti su draugės mintimi užsirašyti į manikiūro kursus: „Kirpėjo profesijai neturiu sveikatos, o štai manikiūrininko… Niekada iki tol apie ją nesvarsčiau. Artimųjų palaikymas man padėjo galutinai apsispręsti“.
Tiesa, vaikinas labiausiai bijojo tėčio reakcijos. Kaip filologas, buhalteris, gali būti laimingas tvarkydamas moterims nagus grožio salone? „Labai bijojau tėčio reakcijos, bet kai prisipažinus jis pradėjo juokauti, supratau, kad viskas gerai“, – dabar neramius laikus tik prisimena Tomas, jaučiantis, jog pagaliau atrado tikrąjį savo pašaukimą gražinti žmones.
Apie jo nuotykius manikiūro kursuose, bandymus pritapti grožio salone, kreivus klientų žvilgsnius ir drąsą būti savimi skaityk prekyboje jau pasirodžiusioje rugpjūčio „PANELĖJE“!
Naujo numerio apžvalgą rasi ČIA.
