Šis laiškas skirtas visoms draugėms. Kada paskutinį kartą sakei savo draugei, kokia ji tau svarbi? Padaryk tai dabar – skirk šį laišką savo draugei.
Labas, mano drauge,
norėjau tau parašyti šį laišką, kad daugiau niekada niekada nė akimirką nesuabejotum, kokia brangi man esi. Aš daug kartų vaikščiojau viena balų nusėtomis gatvėmis, beldžiau į jų vartais uždarytus kiemus, akylai stebėjau žmonių veidus, tikėdamasi atrasti ką nors pažįstamo. Basčiausi aplink barus ir kavines, vildamasi sutikti ką nors, kas švelniu balsu šūktels: „Ei, prisėsk prie mūsų!“ Bet taip niekada nieko ir nesutikau. Slampinėdavau su dideliu ilgesio kauksmu viduje, kuris taip skaudžiai draskė krūtinę. Apvaikščiojusi visas vietas, kur galėjau sutikti ŽMOGŲ, nešdavausi ašaras namo it sunkiausią nešulį.
Pagaudavau save kalbant su žmonėmis… ne, ne… Tai jie man kalbėjo, o jų sakiniai it raketos lėkė man pro šonus, nepaliesdamos nei ausų, nei širdies. Grįždavau namo po šimtojo neįvykusio pokalbio tuščia it juodžiausia kiaurymė ir vis tiek tikėdavausi…
Aš taip tiksliai įsivaizdavau, kokia turėtų būti mano draugė. Puikiai žinojau, ką ji man turėtų duoti, pasakyti, kaip ji mane turėtų įkvėpti. Buvau tikra, kad kai sutiksiu šį žmogų, nesupainiosiu jo su jokiais kitais – tą akimirką tiesiog išnyks tos klaikios vienatvės jausmas ir aš pasijusiu dalimi kažko didelio. Mes galėsime kartu kurti, atrakinti visatos paslaptis, analizuosime žmones ir bendravimą su jais, mūsų juokas nusiridens per visą gatvę ir mes nė nematuosime jo decibelų.
Bet aš niekada nepagalvojau, ką jai duoti galėsiu aš. Taigi, mano miela drauge, leisk man dabar kai ką tau pažadėti. Nuo šios akimirkos visa širdimi stengsiuosi būti tokia drauge, kuri moka ir gali klausytis, kuri girdi kiekvieną tavo žodį, intonaciją ir tai, kas slypi po tuo, kuri neapsunksta nuo tavo pasakojimų, o yra pasirengusi išklausyti dar ir dar, nes jeigu tau tai atrodo svarbu ar įdomu, aš tai gerbsiu. Noriu tave drąsinti, palaikyti, kad tu galėtum dar plačiau ir ryškiau skleistis. Niekada nenoriu tau pavydėti sėkmės, nes suvokiu, kad mūsų keliai skirtingi. Būsiu tavo pusėje, net kai kiti manys, jog esi neteisi. Nuo šiol aš – didysis tavo advokatas. Jeigu kada nors suabejosi savimi, paskambink man, kad ir trečią valandą nakties, ir aš tau pateiksiu sąrašą su 1357 tavo teigiamom savybėm. Nepažadu, kad visada būsiu šalia, nes nemanau, kad visada manęs ir reikia. Bet dėl mano ištikimybės tau gali būti tikra. Juk žinai, kad nesu tas žmogus, kuriam malonus paviršutiniškas bendravimas su daug žmonių – esu tas žmogus, kuriam pakanka ir vieno artimo draugo. Draugo, kurį jis nuoširdžiai myli ir mintyse taupo istorijas, kurias nekantrauja jam papasakoti.
Noriu, kad būtume atviros – galėtume pasakyti, kai skauda, pikta, neramu, gėda, nejauku, nes stiprios draugystės tikrų jausmų nebijo. Nebijau su tavimi susipykti, nes nemanau, kad koks nors mažas nesutarimas gali sugriauti visa tai, ką jau turime.
Dėkoju tau už viską, ką man davei. Už tavo išmintį, meilę gyvenimui ir energiją. Labai tave branginu ir džiaugiuosi, kad dabar esi šalia. Aš tave suprasiu, jeigu vieną dieną nuspręsi pasikeisti arba pasikeisi nejučia, jeigu norėsi išeiti, sutiksi žmonių, kurie tau bus įdomesni už mane. Daugiausia, ką žmogus žmogui gali padovanoti, yra laisvė. Aš dovanoju tau ją. Būk laisva.
Su meile
tavo draugė
