Atlikėjos Urtės Šilagalytės žvaigždė Lietuvos muzikinėje padangėje suspindo tuomet, kai atlikėjai tebuvo vos šešiolika. Nors kai kuriuos jaunus žmones sušildę pirmieji šlovės spinduliai pastūmėja daryti neapgalvotus dalykus, Urtei tėvų išugdytos tvirtos vertybės padėjo nepasimesti klaidžiame ankstyvos šlovės pasaulyje.
Atlikėja, kaip ir kiekvienas jos bendraamžis, stropiai mokėsi ir atliko įprastinius namų ruošos darbus, todėl ir išpuikti, anot Urtės, paprasčiausiai nebuvo kada. Nuoširdus interviu su Urte apie pirmuosius žingsnius muzikiniame pasaulyje, pojūtį užklupus žinomumui ir muzikinę pertrauką, kuri atvėrė naujas gyvenimiškas galimybes.
Urte, nusikelkime į prisiminimus… Kaip prasidėjo tavoji draugystė su muzika?
Susidraugavau su muzika, palyginus su kitais vaikais, būdama kiek vyresnė. Pamenu, kai mokiausi penktoje klasėje, išgirdau faktą, kad viena klasiokė pradėjo mokytis dainuoti. Tuomet pagalvojau: kodėl dainuoja ji, o aš ne? Tuomet, ryžto vedama, paprašiau tėvų man pagelbėti atrasti muzikos mokytoją, kuris išmokytų mane dainuoti. Taip mano gyvenime atsirado pirmoji mano vokalo mokytoja, pas kurią pradėjau vaikščioti į privačias dainavimo pamokas. Taip pat pradėjau mokytis Balio Dvariono muzikos mokykloje, kurioje lavinau grojimo pianinu ir išilgine fleita įgūdžius.
Išgarsėjai būdama labai jauna, paauglystės laikotarpiu. Kaip tuo metu priėmei su muzika atkeliavusį žinomumą – nebuvo keista, kad tave atpažįsta gatvėje, sulauki dėmesio?
Viską priėmiau kaip natūralų procesą. Taip buvau auklėta, be to, namuose žinomumas, populiarumas niekada nebuvo sureikšminamas – tėvai visuomet griežtai kėlė mokslus į pirmą vietą. Man buvo aiškiai pasakyta, kad jei nebus gerų pažymių, nebus ir galimybės muzikuoti. Na, o mokykloje teko susidurti ir su ne tokiomis teigiamomis emocijomis dėl atsiradusio žinomumo. Pamenu, kad vyresnės mokyklos mergaitės bandė net šaipytis iš manęs. Dėl to tikrai išgyvenau, tiesa, viską slėpiau savyje – niekam apie tai nepasakojau. Vis dėlto dabar, pažvelgusi į praeitį, pagalvoju, kad reikėjo tiesiog nusijuokti ir toliau daryti tai, kas man tuo metu patiko.
Tikriausiai žinai, kad kai kuriems žmonėms į gyvenimą pasibeldusi šlovė susuka galvas. Ar tau taip nebuvo? Ar neteko dėl užklupusio žinomumo keisti savo vertybinio pamato?
Aš manau, kad tikrai neteko. Turiu labai gerus tėvelius, kurie paprasčiausiai neleido apimti sužvaigždėjimui. Jie visada man pagelbėdavo, patardavo, o kai reikėdavo – pabardavo, nukreipdavo mane tinkama linkme. Tėvai man įdiegė labai teisingas, doras vertybes ir aklai nelepino. Pradėjusi muzikinę karjerą, kaip ir visi kiti vaikai, turėjau atlikti namų ruošos darbus, tad ir išpuikti nebuvo kada (šypsosi).
O ką dabar patartum sau, tai jaunutei merginai, tik pradedančiai kopti muzikinės karjeros laiptais ?
Patarčiau visko po truputėlį. Klausyti, manau, reikia pačių artimiausių – šeimos narių (tėvų, brolių, seserų, kitų artimųjų). Drąsa niekada nekliudo, tik reikėtų ją pasverti su teisingu mąstymu. Būtina suvokti, kad elgiamasi vedant savo vertybių. Vis dėlto manau, kad pagrindinis dalykas, jei kalbėtume apie kažkokį hobį (mano atveju – muziką), reikėtų siekti jo ir bandyti jį padaryti geriausiu, kiek tik įmanoma. Taip pat reikėtų ne aklai kopijuoti, o bandyti atrasti savo spalvas, nes unikalumas yra nepakartojama savybė.
Prieš kiek laiko, kuomet buvai atsidūrusi pačiame savo muzikinės bei aktorinės karjeros epicentre, nusprendei padaryti pertrauką – tave gerbėjai vis rečiau išvysdavo viešumoje. Kokios priežastys lėmė, kad nusprendei kiek atsitraukti nuo viešojo gyvenimo?
Galbūt buvau kiek pervargusi nuo netikrumo, kuris tuo metu aktyviai vijosi kiekviename žingsnyje. Aš pati esu atvira ir gana tiesiai sakau, ką galvoju. Vadovaujuosi posakiu – elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Gal pritrūkau paprasto nuoširdumo. Vis dėlto, atėjusi į muzikinį pasaulį būdama jauna, į daugelį žiūrėjau tarsi į mokytojus, tačiau bėgant laikui supratau, kad jiems esu konkurentė.
Ką metai, atsitraukus nuo scenos, atsisakius vaidmenų kine, televizijoje, tau suteikė? Kokia Urtė sugrįžo pas klausytojus po šios pertraukos?
Sugrįžo besimėgaujanti gyvenimu. Man labai patinka šokti – kažkada šokdama su draugėmis, supratau, kad būtent tokia esu aš ir tokia noriu būti ir scenoje. Tai moteris, kuriai tiesiog be galo gera užsiimti tuo, ką ji daro, kuri mėgaujasi, šypsosi ir gali savo emociją ir laisvumą perduoti kitiems. O metai, kuriuos praleidau atitolusi nuo muzikos, man suteikė asmeninį tobulėjimą. Baigiau socialinės politikos studijų magistrą, dirbau žurnalistinį darbą žinių sektoriuje televizijoje ir radijuje, buvau išvykusi su pasauliniu projektu dirbti ir gyventi Milane (Expo 2015) parodoje, taip pat vadovavau kelioms estetikos klinikoms. Visa tai man leido sužinoti, išmokti ir pažinti naujus dalykus bei tobulėti.
Kokia yra tavo kasdienybė yra šiuo metu – kuo gyveni, kuo kvėpuoji? Galbūt klausytojams artimiausiu metu ruoši kokią nors muzikinę naujieną?
Mano kasdienybė šiuo metu absoliučioje muzikoje ir jos spalvose – esu pasinėrusi į muzikinį pasaulį. Šiuo metu man netrūksta veiklos, aš intensyviai koncertuoju. Tikrai taip – šiandien aš kuriu ir šventiniu laikotarpiu pristatysiu klausytojams muzikinių naujienų. Be muzikinės veiklos, taip pat nesustoju tobulėti ir visuomet ieškau kažko naujo, kad suteikčiau sau žinių. Tobulėjimas ugdo mano potencialą, suteikia mano gyvenimui kryptį, didina produktyvumą, motyvaciją.
