Jautri, aistringa bei gyvenimiška istorija apie ypatingą vaiką auginančią moterį. Kaip neprarasti savęs motinystės rutinos vienatvėje bei iš naujo pasitikėti? Ir ką daryti, jei meilė pasuka likimą dar mažiau tikėta linkme?
Šis be galo jautrus pasakojimas sukrės, emociškai palies kiekvieną ir neleis likti abejingiems aprašytos šeimos likimui. Negali atsitraukti, išgyveni dėl mamos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, žaviesi jos motiniška meile, linki jėgų nepalūžti kasdieninėje kovoje už jį. Autorė įtikinamai, psichologiškai pagrįstai veda mus per moters ir vyro santykių labirintą. – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė
Monikos savaitėje vos viena diena, kai gali nesijausti kam nors gyvybiškai reikalinga. Būtent šito ji tikėjosi vieną šeštadienių perduodama sūnų buvusiam vyrui Adomui. Bet gyvenimas netrunka pažerti staigmenų – kaltai šypsodamas Adomas praneša, jog vėl veda, ir ne bet kada, o per šias Kalėdas – už pusantro mėnesio! Kol Monika bando susivokti jausmuose, nežinia iš kur išdygsta Rimantas, buvęs geriausias Adomo draugas, ir pakštelėjęs į skruostą panardina glėbyje. Šypsena nuo Adomo veido akimirksniu dingsta, o Monikai belieka tik pritarti nekaltam Rimanto melui.
