Taip, tai – opi problema, mat drabužiai šiame festivalyje yra itin svarbi saviraiškos dalis. Net mano pažįstamas, kuris ne itin rūpinasi stiliumi, užsidėjo juodus 80‘s style akinius.
Tad plačiai atvėrus drabužines, nupurčius dulkes nuo kone pamirštų a la šventinių drabužių, patraukėme link pirmosios festivalio dienos vietos – klubo „L‘amour“.
Pirmoji diena
Prieš koncertą užsukome į Užupį. Unikalioje galerijoje „Galera” buvo atidarytos dvi parodos: kaunietės tapytojos Vaidos Tamoševičiūtės „Žaizdos žymė” bei festivalio dalyviams gerai pažįstamo Tomo Urbelionio/ZNZ fotografijos darbai.
Čia taip pat turėjome progą prisiminti praėjusių metų festivalio akimirkas tlevizoriaus ekranuose bei dar kartą išvysti to paties Tomo ekperimentinį filmuką „Viena Žemė”.
Visai šalia „Galeros” esančioje menų agentūroje „Ars Ardens” buvo eksponuojama ne tik jaunosios grafikės Agnės paroda „Neegzistuojantys žmonės”, bet ir originali jos animacija.
Klubas „L‘amour“ su žaviais (kone kapinių) stalų aptvarėliais, fancy šviestuvais ir įmantriai raižytais stalais tobulai tiko prabangiam tamsos vakarėliui.
Gotika… Su pažįstamu svarstėme, ką dar būtų galima rengti apytamsiame rūsiuke, jei ne „Lunaria“ – snobiškai fantastišką vakarėlį su rinktiniais diskžokėjais?
Labiausiai šokiravo ir savitumu sužavėjo jauna grupė „Symmetry of Asymmetry“. Jie atrodė kaip nepriekaištingi gero indutrial atlikėjai, o muzika „užvežė“ net sėdinčius kapiniškuose aptvarėliuose prie staliukų.
„Symmetry of Asymmetry“ grupės narys pasakojo, kad savo muzika jie siekia pranešti pasauliui: „abejokite tuo, ką matote aplinkui, ne viskas gali būti taip, kaip atrodo”.
Grupių „Vilkduja“ ir „Naevus“ norėjosi klausyti miške, prie aukurų, tačiau kaip sakė renginio organizatorius Ugnius: „Festivalis turi savo tradicijas, misiją bei kryptį, tai nėra ir nebus vieno stiliaus ar vienos grupės renginys“. Tad lenkiam žemai galvas už įvairovę.
Kaip išgąsdinti lenkus?
Antrosios dienos rytą 30 laimingųjų (anksčiausiai užsiregistravusių ir atsakiusių į suktą klausimą, ką slepia monsinjoras-kabaljeras Bačkis Katedros požemiuose) nupleveno į Katedros požemius. Ekskursija…
Didelė senojo Vilniaus senamiesčio dalis yra po žeme, sostinės požemiai iki šiol neturi sudaryto plano, nors teigiama, kad išlikusiais tuneliais galima patekti iš vieno miesto galo į kitą.
Vilniaus turizmo centro rengiamos ekskursijos metu Kunigundos klubo dalyviai galėjo išvysti dalį Vilniaus požemių, aplankyti Bastėjos, Gintaro galerijos, Kazimiero bažnyčios kriptos rūsius ir kt.
Įdomu, ką mąstė lenkų turistai, pšeprašėm, pamatę šešėlius primenančias būtybes, gaujomis šmirinėjančias požemiais?
Antrosios dienos pasirodymai vyko klube „New York“, kur telpa 1000 žmonių. Kalėdinėmis lemputėmis puoštame pastate žibėjo dekoruoti balkonai, prieblandoje skendėjo baras ir kukli salė siūbavo nuo būrio „juodųjų“.
Nepamirštame paminėti ir to, kas vyko už klubo ribų. Dešiniame „New York“ kampe vyko smirtingas (smoking and flirting) pasirodymas, kur debiutavo „Lunarios“ lankytojai, miniomis kalbindami vieni kitus ir senus pažįstamus.
Grupės „Gothika“ koncertas priminė anime filmukus, jų sceninis įvaizdis tikrai taps kitų metų „Lunarijos“ mada. Merginos ypač įsiminė, jos vilkėjo sudraskytus cyber marškinėlius. Koncertas, galime sakyti, pavyko, nes publika nepaliaudama garsiai plojo „katučių“ ir kai kurie lankytojai lankstėsi atlikėjams kaip tikri japonofilai.
Grupė veteranė „Siela“ prie scenos sutraukė minias. Jie nustebino nauju repertuaru (linkime šviesaus dangaus Aurimo nuskendusiam vonioje draugui…), o visų laukti garsieji „Tiamat“ net ir pačius aktyviausius nuvarė nuo kojų.
Trečios dienos ramuma
„Trečią dieną jis prisikėlė“… Po šeštadienio siautulio prisikėlė vos keli ištvermingiausieji – žmonių buvo laaaabai mažai. Tačiau nuotaika vyravo šauni. Labai nustebino
grupės iš Lietuvos „Jupiter makes me scream“ pasirodymas.
„Metalistiškas“ vokalas ir repavimas, manėme, net abstinentus privers pajusti pagirias, tačiau taip neatsitiko… Sąmojingas dėmesys publikai išjudino visus – štai, ko mes tikėjomės ir laukėme nuo pirmos festivalio dienos!
„Lakissova“ taip ir nesubrendo – liko saldi, miela, keistoka ir… mūsų mylima. O australiškas „Pienių vynas“ („Dandelion wine“) užliejo ramybe.
Taip baigėsi trys dienos juodosios fiestos Vilniuje. Į „Kunigunda Lunaria“ festivalius jau traukia gotikos gerbėjai iš aplinkinių šalių, o kritiškieji lietuvaičiai vis labiau bamba, kad „Lunaria“ nebe tokia, kaip anksčiau…
Vieni tikėjosi iš brangaus renginio daugiau, kiti bambėdami šlaistėsi aplinkui be vietos ir be įkvėpimo linksmintis, o mes „užskaitėm“ draugus, organizavusius festivalį. Užveriame drabužinių duris. Iki kitos „Lunarios“.
