Skandinavijos šalys – tai šalys, kurios dar mena Vikingų laikus ir ilgisi savo mitologinės dvasios: trolių, dievų… Tas turtingos pagoniškos istorijos ilgesys sietinas su kerštu šias šalis „nukultūrinusiems” europiečiams. Skandinavai kovoja mirties muzika.
Daugelis žinomesnių metalo grupių kilusios iš Norvegijos, Švedijos arba Suomijos, žodžiu, iš Šiaurės šalių. (Pvz, švedai: „Amon Amarth“, „Arch Enemy“, „Tiamat“, „Ceremonial Oath“, „In Flames“, „Bloodbath“ ,
norvegai: „Mayhem“, „Darkthrone“, „Burzum“, „Cadaver“ ,
suomiai: „Insomnium“, „Demigod“, „Noumena“ ir kt.)
Žinoma, negalima vienareikšmiškai teigti, jog Šiaurės šalių metalas ir tik jis yra true, bet kyla klausimas: kodėl sunkesnio stiliaus muzika ten tokia populiari.
Šiaurės šalių išradimas — naujoji metalo banga – death metal. Ji išpopuliarėjo Švedijoje devintame dešimtmetyje. Vėliau ši metalo atšaka pasklido po Suomiją bei Norvegiją.
Švedijos bei Suomijos grupės, įkvėptos 1980-ųjų thrash bei speed metalo, buvo populiaresnės nei Norvegiškosios, daugelyje dainų naudojusios chaotiškus sintezatorių bei gitarų rifus.
Baigiantis 20-ąjam amžiui, Suomių metalo grupių dėka Skandinavijos šalių death’o garsas pasklido po visą Europą.
Skandinavijos šalys yra labai muzikalios. Ten paprastai kiekvienas žmogus yra lankęs muzikos mokyklą ir grojęs bent vienoje ar keliose grupėse. Todėl skandinavai savo gyvenimą itin sieja su muzika. Tokios grupės „Lordi”, „Him“ ir „Apocalyptica” tik įrodo, kokia populiari Šiaurės šalių muzika.
Neseniai pora šiauriečių grupių buvo atvykusios ir į Lietuvą, tai – suomiai „Hellbox“ bei švedai „Marduk“. Pastarieji buvo laukti netgi aštuonerius metus, tačiau tiek laukti buvo verta, nes koncertas pranoko lūkesčius.
Pagaliau atvėrus „Mulen Ružo“ didžiosios salės duris, į jos vidų plūstelėjo maždaug 300 žmonių minia: prie scenos tapo sausakimša. Publika nekantriai mindžikavo, laukdami koncerto pradžios.
Patys pirmieji pasirodė thrash’o grupė – „Hellbox“. Kadangi renginys buvo tik prasidėjęs, daugelis metalistų tiesiog ritmingai lingavo galvomis, per daug „nesitaškydami“.
„Hellbox“ tepagrojo penkis „gabalus“, bet buvo malonu tarp jų išgirsti „Venom“ dainos „Black Metal“ koverį.
Grupė scenoje praleido kiek mažiau, nei pusvalandį, todėl, nespėję „užvežti“ visų žiūrovų, užleido vietą kitiems.
Antrieji ant scenos užlipo taivaniečiai – „Chthonic“ – melodic death‘o atlikėjai. Įspūdingai išsidažę veidus, muzikantai į šou įpynė vaidybos elementų: sinchroniškai kratė galvas, salėje užkurdami tikrą pragarą.
Moteriškas back vokalas ir keistas daiktas (vadinamas erhu arba nanhu – Kinietiškas dvistygis smuikas), kuriuo grojo kitas grupės narys, puikiai skambėjo, o šviesos efektai taip pat nepaliko abejingų.
Galiausiai, patys paskutinieji, ir ilgiausiai laukti, ant scenos pasirodė švedai „Marduk“. Iš užkulisių jie žengė po vieną, griausmingai aidint būgnams.
Vokalisto pasirodymas sukėlė tikrą riksmų audrą… Ir, nors niekas iš atlikėjų nesitaškė kraujais ir nebandė šokiruoti publikos smurtu, žodis „Sataaan!” buvo išrėktas nkartų, o žmonės headbangino bei šėlo iki pat koncerto pabaigos.
„Marduk“ palikus sceną, juodieji koncerto žiūrovai kriokdami išprašė biso.
Už albumą dėkojame Renatai Drukteinytei.
