Vilniuje nerimsta aistros: valdžia kovoja su gatvės kultūra. Vilniuje, Savivaldybės aikštėjė, skeiteriai demonstruoja su riedlentėmis atliekamus triukus – džiugina praeivių akį, o policijos pareigūnai juos tramdo, vežiodami į nuovadą ir reikalaudami pildyti pareiškimus dėl pažeidimų…
Jaunuoliai piktinasi, kad taip valdžia užkerta kelią sportuoti, veja iš viešųjų zonų, “kiša” vaikus į “rezervatus” , grąžina atgal į pogrindžius, užkaborius ir gatvės kampus.
2005 metais Vilniaus miesto savivaldybė priėmė nutarimą, draudžiantį žaisti sportinius ir kitokius žaidimus tam nepritaikytose vietose. Buvo uždrausta važinėti riedučiais, riedlentėmis bei dviračiais viešose vietose, kur toks važinėjimas gali kelti grėsmę žmonių saugumui, padaryti žalą aplinkai.
Dabartinis miesto meras Juozas Imbrasas pritaria savo pirmtako Artūro Zuoko intencijai rūpintis miesto įvaizdžiu bei jaunimo užimtumo politika.
„Jaunimas neturi pakankamai galimybių naudingai praleisti laiką. Pripažinkime, kad mūsų švietimo sistema, mokyklos yra labai apleistos, mažai kur galima laisvu laiku po pamokų sportuoti. Yra sporto centrų trūkumas. Reikia sudaryti kuo daugiau sąlygų, kad jaunimas galėtų turiningai praleisti laisvalaikį,“ – sakė J. Imbrasas.
Paradoksalu, tačiau, jaunimo manymu, turiningą bei įdomų laisvalaikį Vilniuje apraizgė draudimai, nesantaika bei teisėsaugos griežtumas.
Draudimai paaugliams – lengviausias kelias
Vilnietis Arūnas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skundėsi dėl nepilnamečio sūnaus Mariaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Paauglys į pareigūnų rankas pateko už važinėjimą riedlente Katedros aikštėje.
Patrulinės rinktinės pareigūnai, sulaikę šį ir kitus nepilnamečius už administracinės teisės pažeidimus, tvirtino, kad sulaikydami riedlentėmis važinėjančius vaikus, jie vykdo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą uždrausti važinėti riedlentėmis Vilniaus mieste.
Arūno teigimu, be jo sūnaus komisariate buvo ir kitų sulaikytų nepilnamečių, maždaug nuo 8 iki 12 metų amžiaus. Arūnui būnant komisariate, buvo apklausiamas vienas 8 metų berniukas, nedalyvaujant jo tėvams.
Apklausiant Urbonavičiaus sūnų Marių, nebuvo pakviestas nei psichologas, nei vaiko teisių apsaugos specialistas. Apklausos metu pareigūnai nepilnamečio smulkiai klausinėjo apie šeimą, domėjosi, ar kas nors iš šeimos narių buvo teistas. Per apklausą buvo naudotas ir psichologinis spaudimas: Marius buvo labai susijaudinęs ir apsiverkęs.
Tėvui buvo paaiškinta, kad pasinaudoti advokato paslaugomis šis neturi teisės, mat jo sūnus sulaikytas už administracinį, o ne už baudžiamąjį nusižengimą.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Trečiojo policijos komisariato komisaras atsisakė pateikti dokumentą apie Mariaus sulaikymą ir to sulaikymo priežastį, taip pat atsisakė parodyti Vilniaus miesto tarybos sprendimą, kuriuo uždrausta važinėti riedlentėmis Vilniaus mieste.
Menkas informavimas – sąmoninga ar „pražiūrėta“?
Arūno teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama tokį drastišką sprendimą, nepasirūpino visuomenės informavimu, taip pažeisdama viešą interesą. Tokiu atveju bejėgiais tapo ir tėvai – dėl informacijos stokos jie net nemėgina paauklėti atžalų.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus D. Šalugos įsitikinimu, jokie įspėjamieji ženklai apie draudimą važinėtis riedlentėmis nereikalingi. Jis pritaria nepilnamečių sulaikymui ir pristatymui į policijos komisariatus.
Nepilnamečių sulaikymas – teisėtas
Trečiojo policijos komisariato viršininkė L. Borusevičienė sakė, kad nepilnamečių, kurių amžiaus vidurkis nuo 11 iki 17 metų, sulaikymas nepažeidžia jų teisių. Tokiu atveju visada pranešama tėvams, surašomas “vaiko perdavimo ir priėmimo aktas”.
Anot L.Borusevičienės, atvykęs į komisariatą, tėtis Arūnas pradėjo triukšmauti, trukdė dirbti, kurstė kitus tėvus, ragino rašyti skundą.
Jo prašymas panaikinti policijos komisariate padarytas nepilnamečio sūnaus Mariaus nuotraukas netenkintinas, tačiau paauglys nėra įtrauktas į policiją dominančių vaikų bei profilaktinę įskaitas.
„Niekur nėra tokios gatvės kultūros”
„Čia susikerta noras sportuoti ir noras pasirodyti, – mano miesto vadovas, Savivaldybės aikštėje pastatytas toks brangus raudonas granitas – jis praktiškai sugadintas”.
“Yra Pilaitėj aikštelių, bet jie ten nenori važinėti, nes ten jų niekas nemato“,- jaunimo protestus kaip vaikišką užgaidą vertina J. Imbrasas.
Jis teigia išvažinėjęs 30 Europos miestų, bet su panašia situacija tikina nesusidūręs: „Tegu jie man parodo, kas ta gatvės kultūra. Niekur nėra tokios gatvės kultūros, kad būtų daužomi tokie brangūs daiktai“.
Gatvės į uždaras aikšteles nekeis
Pareigūnų nervus “tampo” ne tik vaikai. Štai dvidešimtmetis Laurynas, važinėjantis riedlente Savivaldybės ir Katedros aikštėse, sako, kad daugumai jo bendraminčių tai ne sportas, o gyvenimo būdas.
Vaikinas kategoriškai nesutinka su mero Juozo Imbraso nuomone, jog nepaisyti draudimų skatina noras būti matomiems.
„Važinėjimas riedlente yra gatvės, o ne uždarų aikštelių sportas“,- pabrėžia Laurynas. Vaikino nuomone, specialiai įrengtuose skeitparkuose galima pramokti įvairių triukų, kad atsirastų įgūdžių, reikalingų važinėjantis gatvėje. Tačiau ten leisti laiką nuolatos nėra šio sporto esmė.
Lauryno tėvai – sūnaus pusėje. Pačiam Laurynui tris kartus teko pabūti policijos nuovadoje. Kol kas baudos jis nemokėjo, bet gavo įspėjimus. „Niekas jokių įspėjimų nepaiso – taip buvo ir bus“,- įsitikinęs Laurynas.
Jis prieštarauja mero nuomonei, jog užsienyje viskas kitaip. Vaikino žiniomis, svetur vyksta panašios „kovos“, kurių rezultatai taip pat panašūs į mūsiškius.
Paprasta, bet neišsprendžiama
„Pirmiausia reikėtų plėtoti skeitparkus. Jų tokiam miestui kaip Vilnius reikia daugiau, ir prieinamesnėse vietose, ir geresnės kokybės.
Dabartiniuose parkuose tiesiog pavojinga važinėtis, ten sulaužytos konstrukcijos, atsilupinėję detalės“,- įsitikinęs bene žinomiausias Vilniaus riedutininkas Petras Skukauskas. Jo manymu, pats laikas nebeignoruoti gatvės stiliaus
ir paskirti vietas, kuriose būtų leidžiama važinėti ir leisti laiką jaunimui.
„Jaunimo užimtumo problemą reikėtų ypač pabrėžti, nes miesto valdžia šiuo klausimu, regis, yra abejinga. Uždrausti ryžto užtenka, o “kompensuoti” ignoruojamą ekstremalų sportą tiesiog pamiršta. Nors pažadų, ypač senoji valdžia, buvo pridalinusi daug“,- esama padėtimi piktinasi Petras.
„Mums jie netrukdo“
Pusamžė moteris, retkarčiais prisėdanti pailsėti Savivaldybės aikštėje, riedlentininkais per daug nesipiktina: „Taip, kartais pavargstu nuo jų keliamo triukšmo, bet čia ir prisėdu trumpam, tad šito per daug nesureikšminu. Nežinau, kam jie užkliūna. Juk čia miesto centras – judru, šurmulys “.
Jaunos poros, sėdinčios netoliese, nuomonė panaši. Tvirtinimai, kad sugadinta brangi danga, jiems atrodo juokingi, o draudimus jie įvardija kaip valdžios neturėjimą ką veikti. „Mūsų manymu, riedlentininkai šiai vietai netgi tinka, jie tapo miesto centro simboliu.“
