Šventės dekoras dažnai atrodo tarsi paskutinis, lengvas prisilietimas – gėlės ant stalo, žvakės, audiniai, spalvos, vardų kortelės, viena kita detalė, kuri sukuria nuotaiką. Tačiau už gražaus rezultato slypi daug nematomo darbo, atsakomybės, kūrybos, derinimo ir labai stiprus gebėjimas pajusti žmones.
Draugės nuo pirmos klasės
Būtent taip apie savo veiklą kalba „Puošta-papuošta“ kūrėjos Vestina ir Gytė. Jos – ne tik verslo partnerės, bet ir draugės nuo pirmos klasės. Jų istorijoje telpa emigracija, šeimos, ilgi pokalbiai apie svajones, floristikos kursai ir, galiausiai, drąsa imtis to, kas ilgai gyveno mintyse.
„Negalėčiau pasakyti, kad tai buvo sena, konkreti svajonė. Tačiau kūryba visada buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Kurdama jaučiuosi gyva, įkvėpta ir laiminga,“ – pasakoja Vestina. Pasak jos, dekoravimas į gyvenimą atėjo labai natūraliai: iš kasdienio grožio ieškojimo, noro kurti ir pamažu augusios veiklos, kuri ilgainiui virto verslu.
Gytei šis kelias buvo labiau netikėtas gyvenimo posūkis.
„Būdavo smagu gražiai pasiruošti stalą kažkokiai progai, tačiau apie dekoravimo kelią nebuvau galvojusi,“ – atvirauja ji. Daug kas prasidėjo gimus pirmajai dukrai, kai dar gyvendama Norvegijoje, mažame kaimelyje, Gytė pati kurdavo nuotraukų vietas dukros augimui įamžinti. Tuo metu mintyse vis dažniau kirbėjo noras veikti kūrybinėje, renginių srityje.
Vaikų gimtadieniai – pirma erdvė kūrybai
Vestina tuo metu buvo dirbusi su renginiais dvare, o Gytė, grįžusi iš emigracijos, pasiūlė mintį: galbūt metas pradėti dekorų ir renginių kelią Lietuvoje.
„Taip ir gimė mintis, iki kurios dar ilgai, ilgai ėjome – lankėme kursus, daug kalbėdavome, kol galiausiai kalbos tapo darbais,“ – sako Gytė.
Jų draugystė – ilga ir patikrinta laiko.
„Esame draugės nuo pirmos klasės. Buvo etapas, kai aš gyvenau Didžiojoje Britanijoje, o Gytė Norvegijoje, bet ryšys niekad nenutrūko,“ – pasakoja Vestina.
Jos dalijosi svarbiais gyvenimo įvykiais, kūrė šeimas, susilaukė vaikų, kurie taip pat puikiai sutaria. Būtent vaikų gimtadieniai tapo pirmąja erdve kūrybai.
„Pradėjome dekoruoti savo vaikams gimtadienius ir iki vėlaus vakaro šnekėjome, kaip būtų smagu dirbti tokį kūrybišką darbą,“ – prisimena ji.
Ilgai netrūko idėjų, bet trūko drąsos.
„Mokėmės floristikos, lankėmės įvairiausiuose kursuose, tikėjomės, kad tai pastūmės imti ir daryti. Galiausiai įspyrėme viena kitai į užpakalį, sugalvojome pavadinimą ir po truputį įsivažiavome,“ – šypsosi Vestina.
Skirtingi skoniai
Šiandien Gytė jų duetą apibūdina paprastai ir šiltai: „Dabar esame partners in crime – ir paverkti, ir pasijuokti, ir dirbti kartu.“
Nors jas sieja ilgametė draugystė, kūryboje jos turi skirtingą braižą. Vestina sako, jog vieno konkretaus „Puošta-papuošta“ stiliaus įvardyti negalėtų, nes jųdviejų skoniai šiek tiek skiriasi. „Gytei patinka tobulai netobula – viskas lengvai, banguojančiai. O man artimesnės aiškesnės formos, sinchronas,“ – pasakoja ji.
Šis skirtumas tampa privalumu. Jeigu klientai renkasi boho ar rustic stilistiką, Gytė dažniau imasi gėlių, o Vestina rūpinasi servetėlėmis, polėkštėmis, vardų kortelėmis. Jei šventėje norima klasikos ir elegancijos, Vestina kuria kompozicijas ant stalų, o Gytė apipavidalina erdvę dekoro elementais.
„Mano pačios mėgstamiausias – minimalistinis stilius. Mėgstu lengvumą, vingius, tačiau visuomet žiūrime, ko nori klientas, nes tai jų šventė,“ – sako Gytė. Abi pabrėžia, jog svarbiausia – ne primesti savo skonį, o kuo labiau atliepti žmonių norus ir sukurti šventę apie juos.
Darbas – intensyvus
Darbus jos pasiskirsto pagal renginius ir situacijas. Vieną šventę koordinuoja viena, kitą – kita, taip suteikdamos viena kitai erdvės ir sumažindamos įtampą.
„Visos šventės mums labai patinka ir džiaugiamės tuo, ką darome, tačiau tai yra ir stresas, didelė atsakomybė – viską užsakyti, išpildyti viziją, suruošti,“ – pasakoja Gytė.
Šventės vietoje jų darbas tampa itin praktiškas ir intensyvus. Reikia greitai priimti sprendimus, pasiskirstyti užduotis, suspėti laiku ir užtikrinti, kad viskas atrodytų taip, kaip buvo suplanuota. Vestina tikina, kad jas jungia panašios savybės: abi jautrios, draugiškos, ramios. Gytė priduria, kad jas vienija ir didelis atsakomybės jausmas.
„Kartais būna ilgi savaitgaliai, kai anksti ryte išvažiavusios dirbame ilgai net vandens neatsigėrusios, jau nekalbant apie tai, kad kąsnio burnoj nebūnam turėjusios. Sakyčiau, esame atsidavusios ir atsakingos,“ – atvirauja ji.
Įsimintiniausias renginys – pirmosios vestuvės
Įsimintiniausias projektas abiem iki šiol – pirmosios dekoruotos vestuvės. Jose netrūko jaudulio, įtampos ir netikėtų išbandymų. Vestina prisimena piktą vilos savininką, kuris dar savaitę prieš šventę nuolat skambino, klausinėjo smulkmenų ir vis rasdavo, prie ko prikibti.
„Jau galvojome, kad visi vilų savininkai tokie ir kaip mums reikės išmokti su jais susitarti,“ – pasakoja ji. Laimei, vėliau paaiškėjo, kad dauguma švenčių vietų šeimininkų yra itin draugiški, o kai kur jos jau važiuoja „kaip pas giminaičius“.
Gytė tas pačias pirmąsias vestuves prisimena ir dėl techninių iššūkių.
„Likus nedaug laiko iki pradžios, nugriuvo mano kolona su gėlių kompozicija ir teko viską daryti iš naujo. Tuo metu norėjosi prasmegti skradžiai žemę,“ – atsimena ji.
Vis dėlto viskas baigėsi gerai: dekoras buvo paruoštas laiku, nuotaka liko patenkinta, o tie patys sodybos šeimininkai vėliau vaikščiojo sakydami, kaip gražu, ir prašė vizitinės kortelės.
Dažniausi užsakymai – vestuvės
Dažniausiai Vestinai ir Gytei tenka dekoruoti vestuves, ypač vasaros sezonu.
„Jas dekoruoti mums labai patinka – bent truputį prisiliesti prie svarbiausių gyvenime švenčių,“ – sako Vestina.
Žiemą dažniau atsiranda įmonių renginių. Nors į šią sritį jos dar žengia atsargiai, ji labai įdomi dėl temų įvairovės ir nenuspėjamumo. Gytė priduria, kad be vestuvių dar tenka puošti ir krikštynas.
Dekoravimas – kaskart kitoks
Dekoravimo procesas, anot pašnekovių, niekada nebūna toks pat. Vienos klientės ateina labai aiškiai žinodamos, ko nori – net kaip turi būti sudėliotos servetėlės. Kitos neturi konkrečios vizijos, ir būtent tada prasideda didžioji kūryba.
„Labiausiai patinka, kai jaunoji net nenutuokia, kaip turėtų atrodyti jos šventė. Tada kartu ieškome idėjų, bandome pažinti ir suprasti, kas jie, kad šventė būtų apie jaunuosius,“ – teigia Vestina.
Tuomet dekoras gimsta nuo temos paieškų iki paskutinio žiedo, įmerkto tinkamoje vietoje.
Gytė sako, kad viskas prasideda nuo bendravimo su klientu. Pirmiausia išsiaiškinama stilistika, aptariama vizija, erdvė ir biudžetas. Vėliau prasideda nematomi darbai: spaudos ruošimas, tekstilės užsakymas, rekvizito surinkimas, gėlių tvarkymas, vazų ir žvakidžių plovimas bei blizginimas.
„O šventės dieną jau pats maloniausias darbas – kai matai visą vietos virsmą iš tuščių stalų į padekoruotą šventės vietą,“ – sako ji.
Prisitaiko prie klientų norų
Ne visada kliento norai sutampa su dekoratorių profesiniu matymu, tačiau abi pašnekovės pabrėžia pagarbą žmogaus pasirinkimui.
„Gerbiame kiekvieną klientės norą, nebent mums pačioms atrodo, kad kažkas galbūt nepraktiška ar nereikalinga. Tuomet paaiškiname, pasitariame,“ – sako Vestina.
Gytė laikosi panašios pozicijos: „Visi esame skirtingi, mėgstame skirtingus dalykus, tad priimame klientą su visais jo norais. Nebent norai prasilenkia su logika – tada visada stengiamės patarti, kad padarytume kuo geriau.“
Kūrybiškumas – būtinas
Paklaustos, kokios savybės būtinos gerai dekoratorei, abi pirmiausia mini kūrybiškumą. Vestina priduria atsakomybę, lankstumą ir toleranciją. Gytė – gerą vaizduotę, gebėjimą prisitaikyti prie sąlygų ir nuolatinį naujų idėjų ieškojimą.
Įkvėpimo jos semiasi iš gamtos, žmonių, sezonų, knygų, filmų ir kasdienybės. Vestinai ypatingai svarbus pavasaris.
„Prieš vestuvių sezoną labiausiai įkvepia pavasaris, šviesios, žalios spalvos ir tiesiog visos spalvos“, – sako ji. Vasarą ją įkvepia laukai – lubinai, aguonos, gamtos pilnatvė. „Gamta įkrauna baterijas, leidžia pailsėti. Įkvepia ir žmonės – drąsūs, kitokie. Knygos, romanai, filmai,“ – vardija Vestina.
Gytei pavasaris taip pat siejasi su atgimimu.
„Atrodo, mintys pačios tada skrieja į galvą,“ – sako ji. O kaip ir daugelis kūrėjų, idėjų abi nevengia ieškoti ir „Pinterest“ platformoje.
Svarbu, ne tik vaizdas, bet ir emocija
Vis dėlto svarbiausia jų darbe – ne tik gražus vaizdas, o emocija, kurią dekoras sukuria. Vestina labiausiai nori jaukumo: „Kad visiems būtų gera tiesiog būti kartu. Kad šventė būtų apie juos.“
Gytė priduria, jog dekoruotas stalas ar erdvė suteikia šventei estetikos, grožio ir apgalvotumo. „Juk daug fainiau sėsti už stalo, kur yra jauku, gražu, apgalvota kiekviena detalė, o įėjus norėtųsi išgirsti žodelį „wow“, – šypsosi ji.
