Šiuolaikiniuose santykiuose dažnai nutinka taip, kad meilės yra, jausmų yra, noro būti kartu taip pat yra, tačiau laiko – beveik nėra. Darbai, vaikai, buitis, įsipareigojimai, nuovargis ir nuolatinis skubėjimas gali tyliai atitolinti net labai artimus žmones.
Iš pradžių atrodo, kad tai laikina: „tik ši savaitė sunki“, „tik šis mėnuo įtemptas“, „kai baigsis darbai, tada daugiau pabūsime kartu“. Tačiau kartais tas „vėliau“ taip ir neateina. Dienos praeina, pokalbiai tampa trumpesni, apkabinimai retesni, o santykiai ima gyventi lyg autopilotu.
Gera žinia ta, kad artumui nebūtinai reikia ilgo savaitgalio dviese, brangios kelionės ar idealiai suplanuoto pasimatymo. Kartais užtenka kelių sąmoningų minučių per dieną, kad žmogus šalia vėl pasijustų matomas, svarbus ir mylimas.
Artumas prasideda ne nuo laiko, o nuo dėmesio
Dažnai manome, kad santykiams reikia daug laiko. Iš tiesų jiems labiausiai reikia kokybiško dėmesio. Galite praleisti kartu visą vakarą prie televizoriaus, bet jaustis nutolę. Ir galite turėti vos 10 minučių nuoširdaus pokalbio, kuris suartina labiau nei visa diena tame pačiame kambaryje.
Artumas gimsta tada, kai žmogus jaučia: „tu mane matai“, „tau rūpi, kaip aš jaučiuosi“, „aš tau svarbus“. Todėl net įtemptu laikotarpiu svarbu ne tai, kiek valandų turite, o kaip elgiatės per tas kelias minutes, kurios atsiranda.
Sukurkite mažus kasdienius ritualus
Santykius stiprina ne tik dideli gestai, bet ir pasikartojantys maži veiksmai. Tai gali būti rytinis apkabinimas, žinutė dienos metu, trumpas skambutis per pietus, vakarinis arbatos puodelis kartu arba klausimas: „kaip tu iš tikrųjų šiandien jautiesi?“
Svarbiausia, kad tai taptų ne atsitiktiniu veiksmu, o jūsų mažu ritualu. Tokie ritualai porai primena: net jei diena chaotiška, mes vis tiek turime savo mažą ryšio momentą.
Pavyzdžiui, susitarkite, kad kiekvieną vakarą bent 10 minučių telefonai lieka nuošalyje, o jūs pasikalbate tik dviese. Ne apie sąskaitas, ne apie darbus ir ne apie tai, ką rytoj reikia nupirkti, o apie save.
Neatidėkite švelnumo „geresniam laikui“
Kai žmonės pavargę, švelnumas dažnai tampa paskutiniu dalyku sąraše. Tačiau būtent tada jo reikia labiausiai. Apkabinimas, prisilietimas prie peties, bučinys išeinant, rankos paėmimas vaikštant – tai maži ženklai, kurie kuria saugumą.
Nereikia laukti, kol turėsite idealią nuotaiką ar laisvą savaitgalį. Kartais vienas apkabinimas po sunkios dienos gali pasakyti daugiau nei ilgas pokalbis. Kūnas dažnai pirmas pajunta, kad ryšys dar gyvas.
Kalbėkite ne tik apie reikalus
Kai pora neturi laiko, pokalbiai dažnai tampa labai praktiški: kas paims vaiką, ką nupirkti vakarienei, kada sumokėti sąskaitą, kas rytoj turi susitikimą. Tokie pokalbiai būtini, bet jie nekuria emocinio artumo.
Todėl verta sąmoningai grąžinti į santykius kitokius klausimus:
„Kas šiandien tave nudžiugino?“
„Kas tave pastaruoju metu labiausiai vargina?“
„Ko tau dabar iš manęs labiausiai reikėtų?“
„Apie ką pastaruoju metu daug galvoji?“
Tokie klausimai padeda vėl pamatyti partnerį ne tik kaip žmogų, su kuriuo dalijatės buitimi, bet kaip asmenybę su jausmais, baimėmis, svajonėmis ir vidiniu pasauliu.

Planuokite laiką dviese kaip svarbų susitikimą
Daugeliui porų atrodo neromantiška planuoti laiką kartu. Tačiau kai gyvenimas labai užimtas, spontaniškumo gali tiesiog nelikti. Jei kalendoriuje telpa darbo susitikimai, vaikų būreliai, vizitai pas gydytoją ir kiti įsipareigojimai, jame turi tilpti ir santykiai.
Tai nebūtinai turi būti ilgas pasimatymas restorane. Galite susitarti dėl pasivaikščiojimo, pusryčių kartu, filmo vakaro namuose ar net bendro kavos puodelio sekmadienio rytą. Svarbiausia – laikyti šį laiką ne „jeigu spėsime“, o „mums tai svarbu“.
Mokėkite būti kartu net trumpai
Kartais poros laukia didelio laisvo vakaro, bet jo nesulaukia. Tuo metu nepastebi, kad per dieną atsiranda mažų galimybių būti kartu: kartu važiuoti automobiliu, gaminti vakarienę, išeiti trumpam pasivaikščioti, kartu išgerti kavos.
Artumą galima kurti net tada, kai turite 5 minutes. Svarbu tas minutes iš tikrųjų būti kartu, o ne vienam telefone, kitam mintyse darbe.
Jei turite tik kelias minutes, paklauskite ne „ką reikia padaryti?“, o „kaip tu laikaisi?“. Šis klausimas gali tapti mažu tiltu tarp dviejų pavargusių žmonių.
Nesivaržykite pasakyti, kad pasiilgote
Kartais žmonės nutolsta ne todėl, kad nebemyli, o todėl, kad abu laukia, kol kitas pirmas parodys iniciatyvą. Vienas galvoja: „jam nerūpi“, kitas galvoja: „ji vis tiek pavargusi“. Taip tyla pamažu virsta atstumu.
Paprasti žodžiai gali daug pakeisti. Pasakykite: „pasiilgau mūsų“, „norėčiau daugiau laiko su tavimi“, „man trūksta mūsų pokalbių“. Tokie sakiniai nėra priekaištas, jei jie pasakomi švelniai. Jie gali tapti kvietimu grįžti vienam prie kito.
Nepainiokite nuovargio su abejingumu
Įtemptu laikotarpiu labai lengva partnerio nuovargį palaikyti šaltumu. Jei žmogus mažiau kalba, mažiau rodo iniciatyvos ar atrodo užsidaręs, tai nebūtinai reiškia, kad jausmai dingo. Galbūt jis tiesiog išsekęs.
Žinoma, nuolatinis abejingumas neturėtų būti ignoruojamas. Tačiau prieš darydami skaudžias išvadas, pabandykite pasikalbėti. Kartais už tylos slepiasi ne meilės trūkumas, o per didelis emocinis krūvis.
Padėkite vienas kitam, o ne konkuruokite, kas labiau pavargo
Viena dažniausių klaidų poroje – pradėti lenktynes, kuriam sunkiau. „Aš irgi pavargau“, „tu bent jau buvai namie“, „mano diena buvo dar sunkesnė“. Tokie pokalbiai tik didina atstumą.
Artumą kuria ne konkurencija, o palaikymas. Kartais užtenka pasakyti: „matau, kad tau sunku“, „kuo galiu padėti?“, „šiandien aš perimsiu dalį darbų“. Kai žmogus jaučiasi ne vienas, meilė tampa ne žodžiu, o patirtimi.
Intymumas prasideda daug anksčiau nei miegamajame
Kai trūksta laiko ir energijos, fizinis artumas taip pat gali nukentėti. Tačiau svarbu suprasti, kad intymumas prasideda ne tik vakare. Jis prasideda nuo tono, kuriuo kalbate, nuo dėmesio dienos metu, nuo švelnumo, nuo jausmo, kad esate komanda.
Jei norite daugiau artumo, pradėkite nuo emocinio saugumo. Kai žmogus jaučiasi girdimas, vertinamas ir nelieka vienas su savo nuovargiu, natūraliai atsiranda daugiau noro būti arčiau.

Artumui reikia ne tobulo gyvenimo, o pasirinkimo
Santykiai nenutolsta per vieną dieną. Jie tolsta per daugybę mažų momentų, kai nepaklausėme, neapkabinome, nepastebėjome, atidėjome, nutylėjome. Tačiau gera žinia ta, kad artumas taip pat grįžta per mažus momentus.
Per žinutę.
Per apkabinimą.
Per nuoširdų klausimą.
Per vakarą be telefonų.
Per pasakymą: „man tu svarbus.“
Net jei abu neturite daug laiko, galite turėti daugiau sąmoningumo. O kartais būtent jo santykiams reikia labiausiai.
Pabaigai
Artumas poroje nėra prabanga, kurią galima sau leisti tik tada, kai gyvenimas tampa ramus. Tai kasdienis pasirinkimas nepamesti vienas kito net tada, kai aplink daug skubėjimo, darbų ir atsakomybių.
Jums nereikia idealaus grafiko, kad būtumėte artimi. Reikia mažų, bet tikrų akimirkų, kuriose abu jaučiatės svarbūs. Nes santykius išlaiko ne tie, kurie turi daugiausia laiko, o tie, kurie net ir turėdami mažai laiko renkasi vienas kitą.







