Kaip ir žmonės, šunys sensta – keičiasi jų kūnas, elgesys, poreikiai. Nors senėjimas neišvengiamas, su tinkama priežiūra vyresnio amžiaus šuo gali gyventi laimingai, oriai ir vis dar būti aktyvus bei smalsus. Daugelis šeimininkų pastebi, kad šuo sulėtėja, daugiau miega ar tampa jautresnis – tai visiškai natūralu, tačiau kartu ir ženklas, kad metas atkreipti dėmesį į jo mitybą, fizinį aktyvumą ir emocinę būseną.
Kada šuo laikomas „senjoru“?
Šuns senėjimo greitis priklauso nuo veislės, dydžio ir genetinių ypatumų:
- Didelės veislės (pvz., labradorai, vokiečių aviganiai) pradeda senti nuo 6–7 metų.
- Mažos veislės (pvz., jorkšyrai, taksai) laikomi senjorais nuo 8–9 metų.
- Mišrūnai gali gyventi ilgiau ir dažnai sensta šiek tiek lėčiau.
Mityba: pritaikyta amžiui ir sveikatai
Senstančio šuns organizmas tampa lėtesnis, medžiagų apykaita sulėtėja, todėl reikia atidžiau stebėti, ką ir kiek jis valgo.
Ką keisti:
- Rinkitės specialų ėdalą senjorams, kuris turtingas lengvai virškinamais baltymais, mažiau kalorijų, bet daugiau skaidulų ir antioksidantų.
- Stebėkite svorį – antsvoris gali apsunkinti sąnarius ir sukelti papildomų problemų.
- Įtraukite maisto papildus su gliukozaminu, chondroitinu, omega-3 riebalų rūgštimis – jie padeda sąnariams ir kailiui.
- Duokite daug šviežio vandens, nes vyresni šunys linkę gerti mažiau, bet jų inkstai dirba silpniau.
Jeigu šuo praranda apetitą, vengia valgyti ar smarkiai liesėja – būtinai pasitarkite su veterinaru.
Fizinė veikla: svarbu, bet saikingai
Vyresnio amžiaus šuniui vis dar reikalingas judėjimas, bet jis turėtų būti pritaikytas amžiui.
Kaip palaikyti aktyvumą:
- Kasdieniai pasivaikščiojimai – trumpesni, bet dažnesni.
- Venkite staigių šuolių, laiptų ar intensyvių žaidimų, ypač jei jaučiamas sąnarių skausmas.
- Leiskite šuniui tyrinėti – uostymas, nauji kvapai, švelnūs kontaktai teikia tiek pat džiaugsmo, kaip ir fizinė veikla.
- Įtraukite protinius žaidimus: slėpkite skanėstus, naudokite žaislus su paslėptais maisto gabalėliais.
Judėjimas padeda ne tik fizinei, bet ir emocinei šuns savijautai – jis jaučiasi reikalingas, įtrauktas ir gyvas.
Patogumas namuose
Vyresni šunys tampa jautresni šalčiui, triukšmui, skersvėjams, todėl svarbu užtikrinti jiems patogią kasdienę aplinką.
Ką galima padaryti:
- Parūpinkite minkštą, ortopedinį gultą su žemu kraštu.
- Laikykite šunį toliau nuo triukšmingų ar skersvėjingų vietų.
- Suteikite lengvą priėjimą prie vandens, maisto ir tualeto vietos, jei jis naudojasi sauskelnėmis ar palutėmis.
- Jei sunku lipti laiptais – apsvarstykite rampos įrengimą ar laikykite svarbiausius dalykus tame pačiame aukšte.
Reguliarūs vizitai pas veterinarą
Net jei šuo atrodo sveikas, profilaktiniai patikrinimai kartą per metus (arba kas 6 mėn.) yra labai svarbūs. Jie padeda anksti aptikti:
- širdies ar inkstų problemas,
- artritą,
- regos ar klausos sutrikimus,
- navikus ar dantų problemas.
Ypač dažnos – dantų ligos. Vyresni šunys gali kentėti tyliai, todėl verta reguliariai tikrinti dantis.
Meilė, artumas ir kantrybė
Vyresni šunys gali tapti lėtesni, užmaršesni ar net šiek tiek neramūs, bet tai – ne mažiau mylintys augintiniai. Jiems labiau nei bet kada anksčiau reikia jūsų artumo, dėmesio ir švelnumo.
- Būkite šalia, kai šuo ilsisi.
- Kalbėkite ramiu balsu, jei jis prasčiau girdi ar mato.
- Skirkite laiko glostymams, švelniems pokalbiams, prisilietimams – net trumpa akimirka gali nuraminti ir pradžiuginti senjorą.
Tavo buvimas – geriausias vaistas nuo visų senatvės rūpesčių.
