Dauguma lietuvių šiemet ilsėsis mūsų šalyje, o vykstantys į užsienį dažniausiai rinksis kaimyninę Lenkiją. Palyginus su kitais europiečiais, išsiskyrėme didžiausia meile stovyklavimui gamtoje ir kelionėms kemperiais bei mažiausiu susižavėjimu „viskas įskaičiuota“ viešbučiais. Tokias artėjančios vasaros kelionių sezono tendencijas atskleidžia daugiau nei 40 mln. privačių klientų pasaulyje turinčios finansų programėlės „Revolut“ užsakymu 15-oje Europos šalių atlikta apklausa.
Pusė lietuvių atostogaus Lietuvoje
Apklausa parodė, kad beveik pusė (49 proc.) lietuvių šiemet atostogas planuoja mūsų šalyje, o tarp planuojančių vykti į užsienį populiariausias pasirinkimas bus kaimyninė Lenkija, aplenkusi net ir Turkiją. Mažiau populiarios buvo Graikija, Italija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Norvegija, JAV, Pietryčių Azijos šalys.
Poilsis Lietuvoje populiariausias tarp lietuvių nuo 25 metų, jaunesni 18-24 m. žmonės dažniau planuoja keliauti į užsienį. Panašiai elgsis ir kiti europiečiai: savo šalyje ilsėsis 47 proc. visų apklaustų žmonių. Tarp europiečių populiariausia kryptis bus Italija, jai šiek tiek nusileido Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija. Pastaroji itin populiari tarp austrų (vyks net kas dešimtas), taip pat tarp lenkų, čekų, vengrų.
Populiariausios – paplūdimio atostogos
Dauguma lietuvių, taip pat kaip ir visi kiti europiečiai, atostogaus su šeima ir rinksis paplūdimio atostogas, nes svarbiausias poilsio atributas yra saulė ir jūra. 12 proc. lietuvių ilgiems savaitgaliams rinksis trumpas keliones į miestus, dažniausias toks pasirinkimas buvo tarp 18-24 m. jaunimo. Pastarieji taip pat dažniau keliaus ten, kur daug vakarėlių, vyks į muzikos festivalius ar užsienyje vyksiančias asmenines šventes.
Panašu, kad vykti atostogų galės sau leisti ne visi – net 17 proc. lietuvių sakė, kad jas leis namuose. Atostogas namuose už lietuvius dažniau leis tik čekai ir vengrai, kiti europiečiai šį atsakymą rinkosi gerokai rečiau. Mažiausi namisėdos buvo italai ir lenkai. Mažai populiarumo tarp lietuvių susilaukė ir sveikatingumo ir dvasinės kelionės; darbostogas dažniausiai planuoja 35-44 m. lietuviai.
Keliaudami lietuviai labiausiai nori pamatyti lankytinus objektus ir pasimėgauti vietos maistu, taip susipažindami su vietos tradicijomis. Trečias populiariausias pasirinkimas kaip svarbiausias gerų atostogų atributas buvo „viskas įskaičiuota“ viešbutis su nemokamais gėrimais ir maistu; šis atsakymas itin populiarus tarp 18-24 m. jaunuolių. Palyginus su kitais europiečiais, lietuviai buvo tarp rečiausiai šį variantą pasirinkusių. Didžiausi „viskas įskaičiuota“ viešbučio gerbėjai buvo italai, portugalai, bulgarai, rumunai.
Esame didžiausi stovyklavimo ir kemperių gerbėjai
Lietuviai palyginti retai sakė, kad jiems svarbu, jog atostogų metu būtų specialių veiklų vaikams (pvz., animatoriai viešbučiuose) – visi kiti europiečiai šį dalyką įvardijo gerokai dažniau. Lietuviai taip pat rečiau sakė, kad per atostogas mėgsta kultūros renginius ir lankytis muziejuose ar mėgautis SPA paslaugomis, dar mažiau populiarūs pasirinkimai buvo galimybė susitikti ir pabendrauti su vietiniais žmonėmis, šėlti naktiniuose klubuose, užsiimti sporto veiklomis.
Vienas dalykas vis dėlto lietuvius išskyrė iš visų kitų europiečių: esame didžiausi stovyklavimo ir kelionių kemperiais gerbėjai, tokį pasirinkimą kaip geriausią atostogų patirtį įvardijo kas ketvirtas lietuvis, kai kitose šalyse šis pasirinkimas buvo bent dvigubai retesnis.
Sporto atostogos populiariausios tarp šveicarų, austrų ir vokiečių, galimybė per atostogas eiti į vakarėlius ir mėgautis naktiniu gyvenimu buvo populiariausias pasirinkimas tarp graikų ir ispanų, specialūs užsiėmimai vaikams svarbiausi lenkams, čekams, rumunams ir slovakams. Vietos maistas kaip galimybė pažinti vietos tradicijas buvo svarbiausias italams ir šveicarams.
Populiariausias laikas atostogauti – liepa
Liepa išlieka populiariausiu laiku atostogauti – 26 proc. lietuvių planuoja ilsėtis būtent šį mėnesį, dar 22 proc. rinksis rugpjūtį, birželį – dar 9 proc., 6 proc. planuoja vengti sezono piko ir ilsėsis rugsėjį. Dešimtadalis lietuvių šiemet atostogų išvis neplanuoja, dar tiek pat apie tai kol kas negalvoja ir tai spręs vėliau.
Liepą ir rugpjūtį atostogas taip pat planuoja dauguma lenkų, kroatų, rumunų, bulgarų ir graikų. Atostogas kiek anksčiau – gegužės ir birželio mėnesiais – šiemet populiariau rinktis tarp vokiečių, italų, šveicarų, austrų. Vengti karščiausių orų, sezono piko liepą ir rugpjūtį bei atostogauti rudeniop populiaru tarp šveicarų, vokiečių, austrų bei ispanų.
Nors atostogos asocijuojasi su pozityviomis patirtimis, kartais kelionėse išvengti nenumatytų dalykų nepavyksta ir tenka nerimauti. Dauguma (42 proc.) lietuvių didžiausią nerimą kelia tai, kad per atostogas bus blogas oras, 23 proc. jaudinasi, kad vėluos, bus apgadintas ar visai dings bagažas, panašiai tiek bijo susirgti ir nesulaukti pagalbos iš draudimo įmonės arba dėl vėluojančių skrydžių užstrigti oro uoste. Kas penktas lietuvis keliaudamas bijo patekti į sukčių pinkles.
Trečdalis keliaujančių susiduria su ryšio problemomis
Tiesa, tarp mūsų tautiečių itin daug ir optimistiškai nusiteikusių: net 17 proc. nesijaudina dėl nieko, nes galvoja, kad nenumatyti nuotykiai yra kelionės dalis. Tai – vienas aukščiausių rodiklių tarp visų šalių, dar pozityviau (19 proc.) į galimus nesklandumus žvelgia tik vengrai ir austrai.
Kiti europiečiai per atostogas gerokai mažiau jaudinasi dėl galimo blogo oro, bet labiau nei mes bijo pakliūti į sukčių pinkles ar turėti problemų oro uoste dėl vėluojančių skrydžių ar bagažo. Europiečiai dažniau už lietuvius taip pat sakė, kad nerimauja, ar nekils įtampų, trinties su bendrakeleiviais ir tai nekliudys atsipalaiduoti. Mažiausiai dėl bet kokių nenumatytų aplinkybių kelionėje jaudinasi Pietų Europos gyventojai – ispanai, italai ir graikai.
Apklausa taip pat parodė, kad 30 proc. keliaujančių lietuvių problemų kelia ryšio sutrikimai užsienyje. Dažniausiai įvardijamas trūkinėjantis GPS signalas, lėtas duomenų perdavimas ir itin dideli tarptinklinio ryšio (angl. roaming) mokesčiai. Pastarąją problemą finansų programėlės „Revolut“ klientai gali išspręsti su „eSIM“ paslauga: ji leidžia gauti mobiliojo ryšio duomenų užsienyje ir išvengti netikėtų mokesčių ir trikdžių daugiau kaip 100 šalių. Prieigą prie paslaugos turi visi, naudojantys suderinamus įrenginius, nepriklausomai nuo paslaugų plano.
