Vilnietė Renata Gvidytė (18) paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre ruošiasi antrojo kurso išleistuvėms. Tai lyg repeticija prieš kitų metų atsisveikinimą su mokykla, bet kosmetologiją studijuojančios merginos joms ruošiasi ne ką mažiau. Juk baigta dvylika klasių! Ta proga „Tally Weijl“ pasirūpino, kad Renata svarbioje savo gyvenimo šventėje jaustųsi tikra deive.
„Tally Weijl“ ir „CELIO*“ parduotuvės džiaugiasi galėdamos prisidėti prie gražios socialinės akcijos ir didžiuojasi galimybe padėti vaikams iš vaikų globos namų pasipuošti svarbiausios mokyklos šventės metu. Renata PANELEI atskleidė, kaip jai buvo suteiktas šansas dalyvauti šiame projekte bei tapti vakaro išleistuvių karaliene.
TARP GROŽIO IR ŽIRGŲ
Renata, ką planuoji veikti baigusi profesinę mokyklą? Įgijai specialybę, galėtum pradėti dirbti.
Taip, tačiau dar trokštu mokytis. Ilgus metus praleidau šalia Vilniaus įsikūrusiame Dubingių žirgyne, kur pati išmokau sėdėti ant žirgo, jais rūpinausi. Vėliau dirbau vasaromis ir pajaučiau, kad tik jodinėdama jaučiu pilnatvę. Dabar pradėjau profesionaliai treniruoti žmones ir be žirgų jau neįsivaizduoju savo gyvenimo. Labai noriu studijuoti žirgininkystę Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kad gyvūnus pažinčiau dar geriau.
Kas labiausiai patiko mokykloje, kurią šiemet baigei?
Labai mėgau biologiją ir anatomiją, chemiją. Gamtos mokslai buvo lyg atgaiva po matematikos. Nors visi sako, kad turėčiau studijuoti mediciną, nes man sekasi gamtos mokslai, man šis mokslas atrodo per sudėtingas. Žirgininkystė bus susijusi su gyvūnų sveikata, kūno sandara, tad pamokose įgytos žinios pravers ir universitete. Žinoma, nėra lengva dirbti su žirgais, jie patiria traumų, gali sužaloti ir tave, ne visada lengva bendrauti su reikliais klientais.
Baigusi žirgininkystę galėtum dirbti keliose srityse. Kuri artimesnė širdžiai?
Labai noriu savo specialybę sieti su žirgais, tačiau daugelis man pataria likti grožio industrijoje, o jodinėjimą sieti su hobiu. Dirbdama vizažiste uždirbčiau kur kas daugiau. Šiuo metu dalyvauju seminaruose ir gilinu žinias papildomai.
PIRMASIS ĮVERTINIMAS
Jau darai makiažus kitoms merginoms?
Taip, šiuo metu tenka derinti mokslus ir darbą. Tik įstojusi mokytis į profesinio rengimo centrą, po dešimties klasių pirmiausia eksperimentavau dažydama save, vėliau pradėjau gražinti ir drauges. Taip žmonės po truputį pamatė mano darbus ir pradėjo užsisakyti mokamą vakarinį makiažą.
Ilgai svajojai tapti makiažo meistre?
Jau nuo mažens mėgau puoštis, būti graži ir pastebėta. Paaugusi supratau, kad malonu makiažą kurti ne tik sau, bet ir kitiems. Klientės išeina tokios laimingos, dėkoja ir sugrįžta prieš kitą joms svarbią progą. Toks įvertinimas ir šilti žodžiai man labai svarbūs. Jie padeda suprasti savo darbo prasmę.
ILGAI LAUKTAS ATPILDAS
Užsienyje išleistuvių šventė ypač sureikšminama. Kaip tavo aplinkoje, ar absolventams tai taip pat daug rūpesčių ir streso sukelianti diena?
Mūsų klasėje dauguma merginos. Kadangi mokomės kosmetologiją, visos mėgstame pasipuošti ir pakonkuruoti tarpusavyje. Kas apsirengs madingesnę suknelę ar užsiaus grakštesnius batelius… Gavusi pakvietimą iš „Tally Weijl“ labai apsidžiaugiau šia kilnia idėja ir neatsispyriau pagundai išsirinkti tokius drabužius, su kuriais per svarbią šventę jausčiausi savimi. Mano draugas puošnų derinį surado „CELIO*” parduotuvėje, tad pagaliau abu esame ramūs ir nekantriai laukiame penktadienio – didžiosios atpildo dienos. Juk dėl jos mokyklos suolus trynėme dvylika metų!
Ar prie drabužių makiažą sau derinsi pati?
Taip, nes vieną kartą nuėjusi pas meistrę labai nusivyliau. Dažnai vizažistėms sekasi skirtingi dalykai, vienos puikiai dažo antakius, kitos formuoja lūpas, trečios – modeliuoja veidą. Žinoma, yra ir visai nesutvertų šiam darbui. Ir aš iš pradžių maniau, kad dirbant vizažiste turi būti labai kantri, o aš tokia nenustygstanti vietoje, bet vėliau supratau, kad darbas turi teikti malonumą, dėl kurio norėtum stengtis. Kartais stovėti prie žmogaus tenka ir penkias valandas, nepavykus taisyti, pradėti vėl iš naujo, bet sunki veikla, kurioje dešimtis kartų nugali save, vėliau atneša labai saldžius vaisius. Pirmųjų spėjau „paragauti“ dar mokykloje ir man tai labai didis įvertinimas, o išleistuvės – nepaprasta šventė.
