Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų. Iš jų net 5,2 mln. tonų sudaro drabužiai ir avalynė. Šie skaičiai rodo vis didėjantį visuomenės vartotojiškumą ir neigiamą greitosios mados poveikį aplinkai. Vis dėlto, egzistuoja alternatyva – tvarus požiūris į aprangą, kuris, pasak tvarios kūrėjos Mildos Paukštės, nereikalauja didelių investicijų.
„Net jeigu šiandien nusprendi, kad nori rengtis tvariai, nieko ypatingo daryti nereikia, tiesiog nešiok tuos rūbus, kuriuos jau turi. Tai esminė tvarumo sąlyga“, – pasakoja M. Paukštė.
Ji pabrėžia, jog net nusistatant sau iššūkį pusmetį nepirkti naujų rūbų, galima smarkiai sumažinti savo ekologinį pėdsaką ir sutaupyti pinigų.
„Kartais žmonės, norėdami pradėti gyventi tvariau, prisiperka naujų ekologiškų produktų, tačiau tuo pačiu metu išmeta visus jau turimus. Tai ne tik brangu, bet ir neracionalu – tikrasis tvarumas prasideda nuo to, kai pirmiausia sunaudojame tai, ką jau turime“, – dalinasi moteris.
Greitosios mados fenomenas
Greitosios mados esmė – nuolat besikeičiančios tendencijos ir piniginę džiuginančios kainos, kurios skatina impulsyvų pirkimą. Žmonės kasdien nori naujų įvaizdžių, todėl greitosios mados gamintojai išnaudoja šią silpnybę ir siūlo pigiai pagamintus drabužius, kurie greitai praranda kokybę.
„Greitosios arba ultra greitosios mados kompanijos tiesiog nuolat pildo rinką labai greitai pagaminamais, gražiai atrodančiais, bet labai pigiais, prastos kokybės drabužiais, kuriuos žmogus pirktų negalvodamas, tiesiog matau ir griebiu“, – sako ji.
Tai, kas atrodo geidžiama, netrukus tampa nebe geidžiama, nes atsiranda dar geresnių pasiūlymų. M. Paukštė teigia, kad nuolatinis vaikščiojimas po parduotuves, siekiant kasdien atrasti kažko naujo ir palikti įspūdį aplinkiniams, nėra nei racionalus, nei tvarus sprendimas.
Vartotojas – tvarios mados ateitis
„Jei drabužis yra nešiojamas ilgai, jis tampa palankesnis aplinkai – jo egzistavimas ir sukūrimas tampa labiau pagrįsti“, – sako moteris.
M. Paukštė tikina, kad net jei drabužis buvo pagamintas itin tvariai, tausojant žaliavas, tačiau niekada nėra nešiojamas ir galiausiai išmetamas, visos tvarumo idėjos tiesiog žlunga vartotojo rankose. Mados gamintojai ir dizaineriai gali stengtis kurti drabužius atsakingai, naudoti kokybiškas medžiagas, tačiau galutinis sprendimas, kaip ilgai rūbas bus dėvimas, priklauso nuo vartotojo.
„Pavyzdžiui, daug puikių vilnonių megztinių sugadinama skalbiant netinkamai – jie susitraukia ir tampa nebetinkami nešioti“, – pasakoja ji.
Žmonės dažnai neatsižvelgia į etiketes ir skalbia rankomis plaunamus drabužius skalbimo mašinoje, sugadindami jų struktūrą.
Ji pastebi ir kitą tendenciją – kai kažkas drabužiui atsitinka, pavyzdžiui, iširo siūlė ar atsirado dėmelė, vartotojas nededa pastangų vėl tą drabužį kažkaip adaptuoti, kad jį būtų malonu dėvėti.
„Užuot taisę ar pritaikę rūbą naujam gyvenimui, jie tiesiog jį išmeta. Tai sukuria papildomas atliekas ir prisideda prie netvaraus vartojimo“, – teigia pašnekovė.
Dėvėti drabužiai vietoj naujų
Visgi pastaruoju metu matome ir kitą tendenciją – vis daugiau žmonių domisi tvaria mada.
„Vilniuje tą pokytį pajutau ir aš pati, kai iš pradžių dėvėtų rūbų parduotuvėse rinkdavosi labiau taupūs žmonės, dabar renkasi ir jaunimas, moksleiviai“, – dalinasi M. Paukštė.
Anot jos, jaunoji karta dėvėtų drabužių parduotuvėse ieško unikalių drabužių ir supranta, kad jie gali būti ne tik pigesni, bet ir kokybiškesni.
„Yra tame šiek tiek ir saviapgaulės, pavyzdžiui, toks nesąmoningas apsipirkimas nesimatavus dėvėtų drabužių, dėl jų mažos kainos, taip pat yra vartojimas ir tai reikėtų daryti protingai“, – sako moteris.
Jos teigimu, tvarumas turėtų būti suprantamas kaip ilgaamžiškumas ir apgalvoti pasirinkimai, o ne tiesiog pigus pirkimas.
„Vis dėlto, dėvėtų drabužių pasirinkimas yra geras, mes suteikiame daiktui vilties, kuris dėl mūsų nebuvo pagamintas, mes tiesiog tęsiame nešiojimą”, – pasakoja M. Paukštė.
Drabužių atnaujinimas
Visada galima atnaujinti sau pabodusius drabužius – juos taisyti, dažyti, siuvinėti ar dekoruoti. Pasak M. Paukštės, socialiniuose tinkluose gausu patarimų, kaip tai padaryti kūrybiškai. Be to, yra daug dirbtuvių, kuriuose galima išmokti drabužių atnaujinimo technikų.
„Kas nori paeksperimentuoti, patirti kaip yra sukuriami tie drabužiai, gali pigiai ar net nemokamai rasti kūrybinių studijų, kuriose galės patys siuvinėti, su termo presu išspausti kažkokį dizainą“, – pabrėžia ji.
Nemokamus drabužius siūlančios DĖK’ui drabužių kabyklos
DĖK’ui drabužių kabyklos – tai iniciatyva, kurios tikslas yra skatinti tvarumą, sumažinti atliekų kiekį ir padėti žmonėms dalintis naudotais drabužiais. DĖK’ui kabyklų iniciatorė M. Paukštė pasakoja, kad šios iniciatyvos idėja kilo iš supratimo, kad rūbais galima dalytis taip pat, kaip ir knygomis knygų nameliuose.
„Labiausiai reikia gero noro ir erdvės geroje lokacijoje, kad žmonėms nereikėtų važiuoti iš kito miesto galo. Šią idėją galima palaikyti ten, kur žmonės savaime yra, pavyzdžiui, mokyklose, bibliotekose, universitetuose“, – teigia ji.
Pasak jos, kiekvieno spintoje tų drabužių yra visai nemažai ir apie 40 proc. savo spintos turinio tiesiog nenešiojame, todėl tai puikus būdas suteikti savo drabužiams antrą gyvenimą.
Jeigu norisi pirkti naujus drabužius ir antrų rankų pasiūlymas neskamba patraukliai, pašnekovė pataria prieš įsigyjant rūbą pasvarstyti bent dešimt skirtingų situacijų, kuriuose galėtumėte jį dėvėti.
„Idealiu atveju tvarumas turėtų būti ilgalaikis siekis kaip maratonas, turėtum turėti tikslą, paskirstyti savo jėgas, suprasti to prasmę, o trumpalaikiai tikslai nieko naudingo neatneša, žmonės grįžta prie savo senų įpročių“, – dalinasi M. Paukštė.
