Žurnalo MANO NAMAI metinė prenumerata su 53% NUOLAIDA!

Kaip keitėsi lietuvių apranga per amžius?

Lietuvių apranga per amžius atspindėjo ne tik mados tendencijas, bet ir socialinius, kultūrinius bei istorinius pokyčius. Nuo senovės baltų drabužių iki šiuolaikinės mados – lietuvių drabužiai perėjo ilgą evoliucijos kelią, atskleisdami tiek tautinio identiteto formavimąsi, tiek pasaulines įtakas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip keitėsi lietuvių apranga skirtingais istoriniais laikotarpiais.


Senovės baltų laikai (I tūkstantmetis pr. Kr. – XIII a.)

Senovės baltų apranga buvo glaudžiai susijusi su gamtos ištekliais ir klimato sąlygomis.

Pagrindiniai drabužiai:

  • Vyrų apranga: lininiai marškiniai, vilnoniai apsiaustai, odiniai diržai.
  • Moterų apranga: ilgos lininės tunikos, vilnonės prijuostės, galvos apdangalai.

Audiniai ir spalvos:

  • Dominuojančios medžiagos buvo linas ir vilna.
  • Natūralūs dažai suteikdavo drabužiams žemiškus tonus – rudą, pilką, žalią.

Puošyba:

  • Baltai mėgo papuošalus: seges, apyrankes, žiedus.
  • Ornamentai ant drabužių dažnai turėjo simbolinę reikšmę, susijusią su gamta ir apeiginiais motyvais.

Viduramžiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (XIV–XVI a.)

Lietuvos krikštas ir prekyba su Europa lėmė didesnį aprangos išpuošimą bei prabangos elementus.

Pagrindiniai drabužiai:

  • Vyrų apranga: tunikos, vilnoniai apsiaustai, ilgi paltai, odiniai batai.
  • Moterų apranga: ilgos suknelės su išsiuvinėtomis detalėmis, korsetiniai diržai, galvos apdangalai.

Audiniai:

  • Pradėti naudoti prabangesni audiniai: aksomas, brokatas, šilkas.
  • Populiarėjo sodrios spalvos: tamsiai raudona, mėlyna, violetinė.

Socialinė diferenciacija:

  • Kilmingieji vilkėjo prabangiais audiniais siūtus drabužius, papuoštus auksinėmis detalėmis.
  • Valstiečių apranga liko kukli – vyraujantys audiniai buvo linas ir vilna.

Barokas ir Renesansas (XVI–XVII a.)

Renesanso epocha atnešė dar didesnį prabangos ir dekoratyvumo akcentavimą.

Pagrindiniai drabužiai:

  • Vyrų apranga: trumpi švarkai su pūstomis rankovėmis, nėriniai prie rankogalių, kelnės iki kelių.
  • Moterų apranga: pūstos, daugiapakopės suknelės su korsetu, nėriniuoti apykaklės, gausūs papuošalai.

Audiniai:

  • Prabangūs audiniai, kaip aksomas, brokatas, atlasas.
  • Siuvinėjimai auksiniais siūlais.

Socialinės mados:

  • Kilmingųjų apranga tapo įkvėpta Vakarų Europos mados, o valstiečių drabužiai išliko kuklūs ir praktiški.

XIX a. – Tautinis atgimimas ir tradiciniai lietuviški drabužiai

XIX a. pabaigoje prasidėjęs tautinis atgimimas paskatino susidomėjimą liaudies kostiumais ir tautiniu paveldu.

Tautinis kostiumas:

  • Vyrų drabužiai: lininiai marškiniai, vilnonės kelnės, liemenės, sermėgos.
  • Moterų drabužiai: ilgos vilnonės sijoninės su tautiniais raštais, lininės palaidinės su siuvinėjimais, galvos apdangalai (skarelės, karūnėlės).

Spalvos ir ornamentai:

  • Dažnai naudoti raudoni, žali, mėlyni ir balti raštai.
  • Ornamentika turėjo simbolinę prasmę: gyvybės medis, saulės motyvai, geometrinės figūros.

Audiniai:

  • Rankų darbo linas ir vilna.
  • Namų sąlygomis austos juostos, prijuostės.

Tarpukaris (1918–1940 m.)

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis atnešė modernizacijos bangą ir vakarietiškų mados tendencijų įkvėpimą.

Pagrindiniai drabužiai:

  • Vyrų apranga: kostiumai, kaklaraiščiai, fedora stiliaus skrybėlės.
  • Moterų apranga: tiesaus kirpimo suknelės, švarkeliai, plonos pirštinės, perlų vėriniai.

Audiniai:

  • Lengvesni audiniai: šilkas, medvilnė.
  • Dažnai naudoti vienspalviai audiniai be pernelyg ryškių raštų.

Mada tapo paprastesnė, bet labiau įkvėpta Vakarų Europos stiliaus.


Sovietmetis (1940–1990 m.)

Sovietmečio laikotarpiu apranga tapo labiau standartizuota ir pritaikyta masinei gamybai.

Pagrindiniai drabužiai:

  • Vyrų apranga: pilki ir rudi kostiumai, paprasti paltai.
  • Moterų apranga: vilnonės suknelės, languoti sijonai, megztiniai.

Audiniai:

  • Sintetiniai audiniai, poliesteris.
  • Ribotas spalvų pasirinkimas – dominuojanti pilka, ruda, tamsiai mėlyna.

Individualumas buvo slopinamas, tačiau kai kurios moterys siūdinosi rūbus pagal žurnalus iš užsienio.


Nepriklausomybės laikotarpis (nuo 1990 m.) iki šių dienų

Atgavus nepriklausomybę, lietuvių apranga tapo įvairesnė ir laisvesnė.

Pagrindiniai pokyčiai:

  • Atsirado mados įvairovė ir individualizmas.
  • Grįžimas prie tautinių motyvų, rankų darbo papuošalų.
  • Tarptautinių mados tendencijų įtaka (minimalizmas, gatvės stilius).

Šiandienos tendencijos:

  • Skandinaviškas minimalizmas.
  • Tvarūs audiniai ir etinė mada.
  • Derinimas modernios mados su tautiniais motyvais.
Mano išsaugoti straipsniai