Europos gyventojai internetu perka kur kas daugiau tekstilės gaminių nei anksčiau, ypač iš prekių ženklų, kurie priskiriami prie greitosios mados gamintojų. Tai lemia, kad ir išmetama drabužių kur kas daugiau, taip didinant tekstilės atliekų problemą, rodo Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenys.
EAA paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad vidutiniškai per metus vienas Europos Sąjungos (ES) gyventojas įsigyja apie 19 kg naujų tekstilės gaminių, iš kurių 8 kg sudaro drabužiai, 7 kg – namų tekstilė, 4 kg – avalynė.
Kita vertus, vidutiniškai europietis kasmet išmeta ne ką mažiau – net po 16 kg tekstilės gaminių. Apie 85 proc. šių gaminių yra ne pakartotinai panaudojami ar perdirbami, o sudeginami ar tampa šiukšlėmis – patenka į sąvartynus.
Trečdalis grąžinamų drabužių sunaikinami
Šiandien tiek naujų, tiek naudotų tekstilės gaminių rinka yra labai globalizuota, joje dalyvauja milijonai gamintojų, prekės ženklų, prekybininkų bei milijardai vartotojų visame pasaulyje.
2022 m. į ES buvo importuota 11 mln. tonų tekstilės gaminių, iš kurių beveik pusę, 45 proc., sudarė drabužiai. Daugiausiai importuota iš Kinijos, Bangladešo ir Turkijos.
Vis didesnę reikšmę drabužių gamybai ir vartojimui turi internetinė prekyba. Drabužių ir kitų tekstilės gaminių pardavimo internetu kiekiai ES išaugo itin smarkiai – nuo 5 proc. 2009 m. iki 11 proc. 2022 m. EAA ataskaitoje pažymima, kad internetinės parduotuvės ir socialiniai tinklai labai prisidėjo prie greitosios mados augimo, nes leido nuolat siūlyti vartotojams naujus gaminius mažomis kainomis.
Internetinė prekyba ne tik padidino drabužių prieinamumą ir įsigijimo patogumą vartotojams, bet ir sukūrė paprastesnes netikusių drabužių ar avalynės grąžinimo sąlygas, itin dažnai siūlant nemokamą grąžinimą. Vartotojai dėl to tik laimi, tačiau yra ir kita medalio pusė – visame pasaulyje padidėjo transporto išmetamų teršalų ir atliekų, įskaitant pakuočių atliekas, kiekis.
Kadangi žmonės negali pasimatuoti internetu perkamų prekių, dėl to netikusias jie dažnai grąžina. Kai kurie yra linkę įsigyti keletą skirtingų to paties drabužio dydžių, kad pasirinktų tinkamiausią. Tokios aplinkybės lėmė, kad padaugėjo grąžinamų prekių, iš kurių 22-44 proc. niekada nepasiekia naujo kliento ir yra sunaikinamos.
Penkta vieta pagal poveikį aplinkai
Vertinant pagal žaliavų naudojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo ir vandens bei žemės naudojimo rodiklius, 2022 m. iš 12 Europos namų ūkių vartojimo kategorijų, tokių kaip maistas, judumas, būstas, sveikata ir švietimas, tekstilė buvo vidutiniškai penktoje vietoje pagal poveikį aplinkai ir klimatui, rodo EAA skaičiavimai.
Vien įvairių žaliavų, reikalingų ES gyventojų įsigyjamiems drabužiams, avalynei ir namų ūkio tekstilės gaminiams pagaminti, tokių kaip nafta, gamtinės dujos ir medvilnės pluoštas, per metus sunaudojama apie 234 mln. tonų. Tai sudaro 523 kg vienam asmeniui.
ES suvartojamų tekstilės gaminių vertės grandinėje per metus iš viso išmetama apie 159 mln. tonų CO2 ekvivalentų (CO2e). Tai atitinka 355 kg CO2e vienam asmeniui per metus.
Vis dėlto pastebima ir teigiamų ženklų. Nors nuo 2010 m. vienam asmeniui tenkantis tekstilės suvartojimas padidėjo 15 proc., žaliavų sunaudojimas sumažėjo 24 proc.
Dėmesys perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui
EAA ataskaitoje ne tik nagrinėjama esama situacija, bet ir kalbama apie tai, ko reikia, kad augantis tekstilės vartojimas turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, klimatui ir žmonių sveikatai.
Vienas iš būdų – pereiti nuo greitosios mados prie tvaraus vartojimo, pirmenybę teikiant tekstilės pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Tai akcentuojama ir ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijoje.
Norint sėkmingai įgyvendinti šią strategiją, reikia sisteminių pokyčių visoje tekstilės gamybos ir tiekimo grandinėje, pereinant prie aukštesnės kokybės, ilgesnio ir pakartotinio naudojimo, taisymo ir perdirbimo. Visiškai žiedinėje ekonomikoje nė viena tekstilės rūšis neturėtų būti deginama ar šalinama sąvartynuose. Vietoj to, pakartotinai nenaudojama tekstilė turėtų būti nukreipiama perdirbti.
Reikalingos veiksmingos tekstilės surinkimo sistemos, kad panaudota ir nebenaudojama tekstilė nebūtų deginama ar išmetama į sąvartynus. EAA akcentuoja, kad norėdama susidoroti su dideliais ir galbūt dar didėsiančiais tekstilės gaminių kiekiais, Europa turės stiprinti rūšiavimo ir apdorojimo pajėgumus. Tai padės sumažinti siunčiamų į sąvartynus arba deginamų tekstilės atliekų kiekį.
ES siekia, kad iki 2030 m. visi ES rinkai tiekiami tekstilės gaminiai būtų patvarūs, pataisomi ir perdirbami. Prie to prisidės ir naujos ES institucijų baigiamos rengti tekstilės atliekų tvarkymo visoje Europoje taisyklės, pagal kurias prekių ženklai turės mokėti mokestį už savo gaminių perdirbimą, taip stengiantis gamintojus paskatinti vartotojams siūlyti tvaresnius ir ilgaamžiškesnius gaminius.
