Labai dažnai girdime apie profilaktinių patikrinimų, tyrimų atlikimo ir reguliaraus lankymosi pas gydytojus svarbą. Tačiau svarbu ne tik suprasti, kada ir kur reikia nueiti, bet ir ką dar reikėtų paisyti tam, kad būtume gražūs, sveiki ir laimingi. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas dalinasi savo įžvalgomis apie tai, kodėl vien tik tyrimų atlikimo nepakanka, kokius papildus galima gerti visą laiką bei kodėl vitaminų tyrimai yra tik komercinis triukas.
Profilaktika – tai ne tik tyrimų atlikimas
Gydytojas Valerijus visų pirma nukreipia nuo vartotojiško požiūrio į profilaktiką. Pasak jo, žmonės labai mėgsta tirtis, tačiau vėliau nieko nedaro situacijai pagerinti. „Profilaktika – tai savo rizikos sužinojimas, kur reikalinga. Tyrimo atlikimas yra tam tikrų priemonių ėmimasis tam, kad rizikos nebūtų“, – tvirtina gydytojas. Kaip pavyzdį, gydytojas pateikia gimdos kaklelio vėžį. Jis daromas visoms jaunoms moterims, nuo dvidešimt penkių metų, tačiau retai joms siūloma pasiskiepyti. Nors, anot gydytojo, pasiskiepijus nuo vėžio galima apsisaugoti beveik šimtu procentu.
Panašiai yra su vyresnėmis moterimis, kurios pradeda tirtis dėl cholesterolio. „Pradedame tikrintis dėl cholesterolio, dėl širdies kraujagyslių ligų, bet labai dažnai viskas ir baigiasi tyrimu“, – sako gydytojas. „Jeigu tau sako, kad yra ribinis cukrus ar viršsvoris, reikia kažką daryti, kad to nebūtų“, – dar vieną pavyzdį prideda jis. Mediko nuomone, visuomet reikia nebijoti klausti gydytojo ir sužinoti, ką reikia daryti toliau.
Profilaktinis patikrinimas – kartą per metus
Pasak gydytojo, jaunai, sveikai moteriai, aktyviai gyvenančiai kaip ir profesinį, taip ir lytinį gyvenimą, ir pas šeimos gydytoją, ir pas ginekologą reikėtų lankytis kartą į metus. Tačiau Valerijus vėl pabrėžia, kad tyrimų atlikimai turi prasidėti nuo pokalbio su gydytoju: „Reikia pasikabėti apie savo gyvenimo kokybę, apie tai, kas neramina, kas gerai, kas blogai.“ Gydytojas turėtų pasiklausti apie miego kokybę, kaip atlaikomas stresas, įtampa, kiek yra fizinio aktyvumo, kokia yra savijauta po jo. Taip pat, Valerijus prideda, kad pasikalbėti reikėtų ir apie galimas rizikas ir paveldimumus iš šeimos pusės, pavyzdžiui, kraujagyslių ligas, onkologiją, diabetą.
Jeigu nėra rimtų nusiskundimų, Valerijus užsimena apie bendrus tyrimus: „Jeigu viskas yra gerai, aš apsiribočiau bendrais kraujo, šlapimo tyrimais, gliukozės tyrimu, gyvenant Lietuvoje būtinai skydliaukės tyrimu ir geležies, feritino koncentracijos tyrimu.“ Nesant rimtesnėms problemoms, tokius tyrimus reikėtų taip pat atlikti kartą į metus. „Per metus tikrai šie rodikliai gali pasikeisti. Galime greitai prarasti geležį, gali pasikeisti fizinis aktyvumas, mėnesinių ciklas, galima užbėgti už akių skydliaukės pokyčiams“, – užsimena Valerijus. Bet jis taip pat prideda, kad visa ši profilaktika turėtų būti atliekama sąžiningai ir savikritiškai, ne dėl varnelės: „Padarai tyrimą, matai, kad jis blogas, nieko nekeiti, po metų vėl darai. Kam to reikia?“
Atskiri vitaminų ir mikroelementų tyrimai – komercija
Skeptišką nuomonę Valerijus turi apie įvairius vitaminų ir mikroelementų tyrimus: „Visi jie beveik šimtu procentu yra komercija ir nieko bendra su medicina neturi“. Gydytojas prideda, kad dažniausiai tai tiesiog geras būdas rasti kaltininką, pavyzdžiui, dėl nekokybiško miego, greito pavargimo ir panašiai. Atsiradus įvairiems simptomams, pavyzdžiui, plaukų slinkimui, mėšlungiui, nuovargiui, dažnai pradedame ieškoti, dėl ko taip galėjo atsitikti.
Valerijus sako, kad skirtingų elementų trūkumo simptomai dažniausiai yra besikryžiuojantys ir vienas kitam tinkantys. „Viskam galima tam tikrus dalykus pritaikyti, bet realiai, kliniškai, jų beveik niekam taip rimtai netrūksta. Nebent save labai ilgai žaloji, pavyzdžiui, drastiškomis dietomis, arba kai yra rimtų lėtinių ligų“, – tvirtina gydytojas.
Gydytojo patarimas, vietoj eilinio gūglinimo, ko organizmui gali trukti, geriau praturtinti savo dietą preparatais, kurie tam ir yra skirti – polivitaminais ir multivitaminais. „Jeigu mes abejojame, ar mums netrūksta cinko, ar netrūksta folio rūgšties, bet labai rimtų simptomų nėra, galime pradėti gerti polivitaminus ir nebijoti, kad kažko negauname su maistu“, – sako gydytojas.
Tačiau, jis dar kartą pabrėžia, kad to negalima daryti, jeigu yra rimtų simptomų. „Jeigu pradeda slinkti plaukai, nepradėkime gerti vitaminus, o nueikime pasikalbėti su gydytoju. Jeigu dažnai pradeda traukti mėšlungis, nepulkime gerti magnio, o nueikime pas gydytoją“, – pasakoja medikas.
Yra elementų, kurie nepakenks ir didesniais kiekiais
Ko gero dažniausiai girdime, kad visiems trūksta vitamino D. Pasak Valerijaus, taip yra ir dėl mūsų dietos, ir dėl saulės. „Vartojant vitaminą D saugiomis dozėmis, tikrai nereikia jo tirti, jeigu nėra rimtų problemų su sveikata“, – sako gydytojas. Nuo vėlyvos paauglystės iki senatvės, 4000 TV į parą galima drąsiai vartoti.
Taip pat, gydytojas tvirtina, kad apie 70 proc. moterų susiduria su geležies trūkumu. „Yra tik tokia problema, kad jeigu vitaminas D toleruojamas labai gerai, dėl geležies 50 proc. žmonių turės problemų su žarnynu“, – sako medikas. Čia reikėtų arba ieškoti savo preparato, arba geriau yra įsitikinti, kad geležies trūksta ir imtis modernių priemonių ją atstatyti, pavyzdžiui, susilašinti.
Gydytojas išvardino ir medžiagas, kurios didesniais kiekiais veikia geriau, negu mažesniais, dėl ko jų bijoti nereikia. „Iš vitaminų tai yra B1, kuris mums gali pagerinti fizinį aktyvumą, užtikrinti mitochondrijų aktyvumą. Tai yra viena iš anti-age ir longevity priemonių“, – sako gydytojas.
Taip pat Valerijus paminėjo kofermentą Q10, Omega-3. Folio rūgštį, pasak gydytojo, taip pat galima vartoti ne tik nėštumo metu. „Saugi vartojama dozė, apie tūkstantį mikrogramų, gali mažinti liūdesį ir norą nusižudyti tamsiuoju metų laikotarpiu“, – juokauja gydytojas. Vis dėlto jokių nusiskundimų, ar rimtų simptomų nereikėtų tvarkyti su papildais ar vitaminais.
Svarbiausias vitaminas – sveikas gyvenimo būdas
Paklaustas apie svarbiausias medžiagas ir vitaminus, kuriuos reikėtų vartoti, pirmiausia gydytojas išvardino tai, kas sudaro mūsų sveikatos pagrindą. „Vitaminai, kurių tikrai reikia visiems, tai yra subalansuota mityba, režimas, geras išsimiegojimas, geras pasimylėjimas, hobio turėjimas, reguliarus fizinis aktyvumas lauke ir, kad ir taip retai pasirodančios pro cepelininius debesis, saulės gaudymas“, – sako gydytojas. Anot jo, būtent šito mums trūksta labiausiai ir šiuos dalykus reikėtų užtikrinti pirmiausia.
