Didelis pulsas arba tachikardija gali būti ne tik laikinas organizmo atsakas į stresą ar fizinį aktyvumą, bet ir signalas apie galimas sveikatos problemas. Suprasti, kodėl pulsas pakyla, yra svarbu norint įvertinti, ar tai natūrali kūno reakcija, ar ženklas, kad reikia imtis veiksmų.
Kas yra didelis pulsas?
Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis per minutę, kurį galima išmatuoti rieše ar kakle. Normalus ramybės pulso dažnis suaugusiam žmogui svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę (dpm).
Dideliu pulsu laikomas širdies ritmas, kuris ramybės būsenoje viršija 100 dpm. Toks būklės pavadinimas medicinoje yra tachikardija.
Galimos didelio pulso priežastys
- Laikinos priežastys:
- Fizinis aktyvumas,
- Stresas ar nerimas,
- Kofeino ar alkoholio vartojimas,
- Dehidratacija,
- Karštis ar karščiavimas,
- Hormoniniai pokyčiai (pvz., nėštumas, menopauzė).
- Sveikatos sutrikimai:
- Širdies ligos (pvz., aritmija, hipertenzija),
- Skydliaukės problemos (pvz., hipertireozė),
- Anemija,
- Kvėpavimo sutrikimai (pvz., plaučių embolija, astma),
- Infekcijos ar sepsis.
- Vaistai ar medžiagos:
- Tam tikri vaistai (pvz., antihistaminai, dekongestantai),
- Narkotinės medžiagos,
- Per didelė energinių gėrimų ar kofeino dozė.
Kada didelis pulsas yra pavojingas?
Trumpalaikis pulso padidėjimas, pvz., po fizinės veiklos ar stipraus jaudulio, dažniausiai nėra pavojingas, jei jis greitai grįžta į normą. Tačiau nuolat padidėjęs pulsas arba lydimas šių simptomų gali signalizuoti apie rimtesnes problemas:
- Krūtinės skausmas,
- Dusulys,
- Alpimas ar galvos svaigimas,
- Nuolatinis nuovargis,
- Staigus širdies plakimo pojūtis („permušimai“).
Jei pastebite šiuos simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kokių veiksmų imtis, jei pulsas yra didelis?
1. Nusiraminkite ir atsigulkite
Jei didelis pulsas atsirado dėl streso, nerimo ar fizinio krūvio, pabandykite:
- Atsigulti ar atsisėsti ramioje vietoje,
- Giliai ir lėtai kvėpuoti – įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną.
2. Gerkite vandens
Dehidratacija gali sukelti širdies ritmo padidėjimą, todėl įsitikinkite, kad esate pakankamai hidratuoti.
3. Venkite provokuojančių veiksnių
- Sumažinkite kofeino, alkoholio ir energinių gėrimų vartojimą.
- Nevartokite nereceptinių vaistų, galinčių sukelti tachikardiją.
4. Atlikite Valsalvos manevrą
Tai yra paprastas refleksas, kuris gali padėti sumažinti širdies ritmą:
- Užspauskite nosį, uždarykite burną ir švelniai bandykite iškvėpti. Tai stimuliuoja nervą, atsakingą už širdies ritmo reguliavimą.
5. Stebėkite pulsą
Pasitikrinkite širdies ritmą po kelių minučių. Jei jis nesumažėja, kreipkitės į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei didelis pulsas:
- Nesumažėja po 10–15 minučių poilsio,
- Kartojasi reguliariai be aiškios priežasties,
- Lydimas aukščiau minėtų pavojingų simptomų, kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali atlikti tyrimus, tokius kaip EKG, kraujo tyrimai ar širdies ultragarsas, kad nustatytų priežastį.
Kaip išvengti nuolatinio pulso padidėjimo?
- Reguliarus fizinis aktyvumas: pasirinkite vidutinio intensyvumo treniruotes, kurios stiprina širdį.
- Sveika mityba: ribokite riebų ir druskingą maistą, kuris gali didinti kraujospūdį ir apkrauti širdį.
- Pakankamas miegas: 7–8 valandos kokybiško poilsio padeda širdžiai atsigauti.
- Streso valdymas: praktikuokite jogą, meditaciją ar kitus atsipalaidavimo būdus.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą: ypač jei turite širdies ar skydliaukės problemų.
