Kai pomidorų sezonas artėja prie pabaigos, šiltnamis dažnai lieka beveik tuščias. Tačiau tai dar nereiškia, kad daržo sezonas baigėsi. Rugsėjį ar net spalio pradžioje šiltnamyje vis dar galima pasėti nemažai greitai augančių daržovių, žalumynų ir augalų dirvai gerinti. Kadangi šiltnamyje šilčiau nei lauke, o dirva ilgiau išlieka tinkama augimui, rudens sėja gali duoti dar vieną nedidelį derlių arba padėti paruošti žemę kitam sezonui. Svarbiausia pasirinkti augalus, kurie nebijo trumpėjančių dienų ir vėsesnių naktų.
Pirmiausia – sutvarkykite šiltnamį
Prieš sėjant naujus augalus, pomidorų likučius reikėtų pašalinti kruopščiai. Išraukite senus stiebus, surinkite nukritusius lapus, vaisių likučius ir visas matomas augalines atliekas. Jeigu pomidorai sirgo, ypač jei buvo dėmėtligių, puvinio ar kitų grybinės kilmės problemų, augalinių liekanų geriau nepalikti šiltnamyje. Jos gali tapti ligų šaltiniu kitam sezonui.
Pašalinus pomidorus verta lengvai supurenti dirvos paviršių, išrinkti šaknis ir įvertinti žemės būklę. Jei dirva labai sausa, ją galima palaistyti, o jei per sezoną smarkiai nuskurdo, įmaišyti gerai perpuvusio komposto. Tačiau rudenį nereikėtų persistengti su azoto trąšomis, nes greitai augantiems rudens augalams svarbiausia ne vešli lapija, o subalansuota dirva ir pakankama drėgmė.
Ridikėliai – vienas greičiausių pasirinkimų
Ridikėliai yra bene paprasčiausia ir greičiausia kultūra, kurią galima sėti į atsilaisvinusias šiltnamio lysves. Jie dygsta greitai, gerai jaučiasi vėsesniu oru ir net trumpėjant dienoms gali subrandinti derlių per kelias savaites.
Rudeninei sėjai geriausia rinktis ankstyvas ir trumpą vegetaciją turinčias veisles. Sėti reikėtų ne per tankiai, nes rudens sąlygomis augalai auga lėčiau ir tankiame pasėlyje gali prasčiau vėdintis. Jei rugsėjis šiltas, ridikėlių derlių dažnai galima nuimti dar iki stipresnių šalnų.
Špinatai puikiai tinka vėsiam orui
Špinatai yra viena geriausių daržovių rudens šiltnamiui. Jie mėgsta vėsesnę temperatūrą, todėl netgi geriau auga rudenį nei karštą vasarą. Pasėti po pomidorų, jie gali spėti užauginti jaunų lapelių, kuriuos galima skinti salotoms, sriuboms ar omletams.
Jeigu ruduo švelnus, špinatai šiltnamyje gali augti gana ilgai. Kai kurios veislės gali net peržiemoti ir anksti pavasarį vėl pradėti augti. Tokiu atveju svarbu neperlaistyti ir pasirūpinti, kad šiltnamis būtų vėdinamas, nes per didelė drėgmė skatina grybelines ligas.
Salotos – rudens derliui ir ankstyvam pavasariui
Lapai ir gūžinės salotos taip pat puikiai tinka sėti po pomidorų. Rudeniui ypač tinkamos lapinės salotos, nes jos greitai auga ir derlių galima skinti palaipsniui. Net jei nespėja suformuoti didelės gūžės, jaunus lapelius galima naudoti salotoms.
Rudenį salotas geriau sėti rečiau ir rinktis greitai augančias veisles. Kadangi dienos trumpėja, jų augimas bus lėtesnis nei pavasarį. Šiltnamyje jos gali išlikti iki pirmųjų stipresnių šalnų, o pridengus agroplėvele – ir ilgiau.
Gražgarstės auga labai greitai
Gražgarstės, arba rukolos, yra dar vienas labai geras pasirinkimas rudens šiltnamiui. Jos sudygsta greitai, mėgsta vėsesnį orą ir paprastai nepatiria tokio stipraus kenkėjų spaudimo kaip vasarą.
Rukolos lapelius galima pradėti skinti, kai jie dar visai jauni. Todėl net ir pasėjus rugsėjo viduryje ar pabaigoje galima sulaukti nedidelio derliaus. Jei šiltnamyje pakankamai šviesos ir ruduo švelnus, rukola gali augti gana ilgai.
Krapai ir petražolės
Krapus galima sėti ir rudenį, ypač jei norisi šviežių žalumynų iki vėlyvo sezono. Jie dygsta kiek lėčiau nei ridikėliai ar rukola, tačiau šiltnamyje sąlygos paprastai būna palankesnės nei lauke.
Petražolės auga lėčiau, todėl jų rudeninė sėja dažniau skirta ne greitam derliui, o ankstyvam pavasariui. Jei augalai spėja įsitvirtinti prieš šalčius, šiltnamyje jie gali sėkmingai peržiemoti ir pavasarį pradėti augti gerokai anksčiau.
Svogūnų laiškai
Jeigu turite smulkių svogūnėlių, juos galima susodinti šiltnamyje dėl laiškų. Tai labai praktiškas rudens pasirinkimas, nes žalumynus galima skinti palaipsniui. Svogūnai nereikalauja daug vietos ir gali būti sodinami lysvės pakraščiuose.
Svarbiausia neperlaistyti, nes šaltėjant orui per drėgna dirva gali skatinti puvimą. Svogūnų laiškai ypač gerai auga, jei rugsėjis ir spalio pradžia būna švelnūs.
Lapiniai kopūstai
Jeigu šiltnamyje yra daugiau vietos, galima sodinti ir lapinius kopūstus. Jie gana atsparūs šalčiui ir gerai jaučiasi vėsiu oru. Jaunus lapus galima pradėti skinti gana anksti.
Lapai paprastai tampa net švelnesnio skonio po pirmųjų šalnų. Šiltnamyje lapiniai kopūstai gali išlikti ilgiau nei daugelis kitų daržovių, todėl jie tinka tiems, kurie nori pratęsti derliaus sezoną iki vėlyvo rudens.
Azijinės lapinės daržovės
Ruduo – puikus metas sėti pak choi, mizuną, tatsoi ir kitus azijietiškus lapinius augalus. Jie mėgsta vėsesnį orą ir dažnai greitai suformuoja valgomus lapus.
Šias daržoves galima skinti jaunas, todėl nebūtina laukti, kol augalai visiškai subręs. Tokia sėja ypač naudinga, jei šiltnamyje norisi įvairių žalumynų salotoms ar greitam kepimui.
Valerijonėlės – labai atsparus pasirinkimas
Valerijonėlės, dar vadinamos sultenėmis, labai gerai pakenčia vėsesnį orą ir gali būti auginamos rudenį bei žiemą. Jos auga lėtai, tačiau šiltnamyje gali išlikti gana ilgai.
Jeigu pasėsite rugsėjį, dalį derliaus galima skinti vėlyvą rudenį, o kitą dalį palikti pavasariui. Tai vienas iš augalų, kuriam trumpesnė diena nėra tokia didelė kliūtis kaip daugeliui kitų daržovių.
Sideratai – jei derliaus nebereikia
Jeigu rudenį dar vieno derliaus neplanuojate, šiltnamyje galima pasėti sideratų. Tai augalai, auginami dirvai pagerinti. Jie padeda apsaugoti žemę nuo išdžiūvimo, gerina jos struktūrą ir, priklausomai nuo rūšies, gali papildyti organinėmis medžiagomis.
Šiltnamiuose galima sėti garstyčias, facelijas, avižas ar kitus tinkamus sideratus. Tačiau svarbu atsižvelgti į sėjomainą. Pavyzdžiui, jei kitais metais planuojate auginti kopūstines daržoves, garstyčių geriau vengti, nes jos priklauso tai pačiai augalų šeimai ir gali turėti bendrų ligų bei kenkėjų.
Sideratus galima palikti augti iki šalčių, o vėliau nupjauti ir negiliai įterpti į dirvą. Jie padeda palaikyti biologinį dirvos aktyvumą ir gali sumažinti poreikį pavasarį naudoti daug papildomų organinių trąšų.
Ar galima iš karto vėl sodinti pomidorus?
Rudenį pomidorų iš naujo sodinti paprastai nėra prasmės, nes jiems reikia daug šilumos ir šviesos. Be to, ilgam laikui sveikiau laikytis bent šiokios tokios sėjomainos. Jei kiekvienais metais pomidorai sodinami toje pačioje vietoje, dirvoje gali kauptis specifiniai ligų sukėlėjai ir mažėti tam tikrų maisto medžiagų atsargos.
Mažuose šiltnamiuose pilnavertę sėjomainą organizuoti sunku, todėl rudeninės tarpinės kultūros yra geras kompromisas. Salotos, ridikėliai, špinatai, svogūnai ir sideratai nepriklauso tai pačiai augalų grupei kaip pomidorai, todėl padeda šiek tiek pakeisti dirvos naudojimo pobūdį.
Ką geriausia sėti rugsėjį?
Rugsėjo pradžioje pasirinkimas dar gana platus. Galima sėti ridikėlius, salotas, rukolą, špinatus, krapus, azijietiškas lapines daržoves, svogūnus laiškams ir net kai kuriuos lapinius kopūstus.
Rugsėjo pabaigoje jau verta rinktis tik pačias greičiausias ir šalčiui atsparesnes kultūras. Tuo metu gerai tinka špinatai, rukola, valerijonėlės, kai kurios salotos ir ridikėliai. Kuo vėliau sėjama, tuo mažesnio derliaus reikėtų tikėtis, nes augimą riboja ne tik temperatūra, bet ir labai sutrumpėjusi diena.
Ką galima palikti per žiemą?
Kai kuriuos augalus galima auginti taip, kad jie peržiemotų šiltnamyje ir pavasarį pradėtų vegetuoti labai anksti. Tam tinka špinatai, petražolės, valerijonėlės, žieminės salotos ir kai kurie svogūnai.
Svarbiausia, kad prieš stiprius šalčius augalai jau būtų įsišakniję. Per žiemą jų nereikėtų gausiai laistyti. Jei dirva sausa, vandens reikia tik labai saikingai, nes šaltu metu per didelė drėgmė pavojingesnė už nedidelį sausumą.
Nepamirškite vėdinti
Rudenį šiltnamio durys dažnai uždaromos norint išsaugoti šilumą, tačiau tai gali turėti ir neigiamą pusę. Dieną saulė šiltnamį gana stipriai įšildo, o vakare ant sienelių susidaro kondensatas. Jei drėgmė ilgai laikosi ant lapų ir dirvos paviršiaus, didėja pelėsio bei grybelinių ligų rizika.
Todėl šiltesnėmis rudens dienomis šiltnamį verta pravėdinti. Ypač tai svarbu, jei auginate tankiai pasėtus žalumynus.
Ar reikia tręšti po pomidorų?
Pomidorai per sezoną sunaudoja nemažai maisto medžiagų, todėl nuėmus derlių dirva gali būti išsekusi. Tačiau rudenį nereikėtų aklai berti daug mineralinių trąšų. Jei planuojate sėti žalumynus, dažniausiai pakanka dirvą papildyti gerai subrendusiu kompostu.
Jeigu žemė labai prasta, galima naudoti nedidelį kiekį kompleksinių rudens trąšų, tačiau svarbiausia nepertręšti azotu. Per daug azoto skatina minkštą, vešlią lapiją, kuri vėsiu ir drėgnu oru tampa jautresnė ligoms.
Geras laikas atgaivinti dirvą
Tuščias šiltnamis po pomidorų – puiki proga ne tik dar kartą nuimti derlių, bet ir pasirūpinti pačia dirva. Galima įterpti komposto, pasėti sideratų, išravėti daugiametes piktžoles ir pašalinti ligotų augalų likučius.
Jei pomidorai sezono metu stipriai sirgo, rudens šiltnamio tvarkymas ypač svarbus. Tokiu atveju verta pašalinti visas augalines liekanas, nuvalyti atramas ir kitus paviršius, o dirvą palikti kuo švaresnę. Tai negarantuos, kad kitais metais ligų nebus, tačiau gali sumažinti užkrato kiekį.
Trumpai: ką sodinti po pomidorų?
Po pomidorų geriausiai tinka greitai augantys ir vėsesnį orą mėgstantys augalai. Ridikėliai, rukola, špinatai, salotos ir azijietiškos lapinės daržovės gali duoti dar vieną rudens derlių. Svogūnai laiškams, petražolės ir valerijonėlės gali augti ilgiau, o kai kurie augalai net sėkmingai peržiemoti.
Jeigu derliaus nebereikia, verta rinktis sideratus. Tai paprastas būdas nepalikti dirvos plikos ir kartu pagerinti jos būklę prieš kitą sezoną. Taigi nuėmus pomidorus šiltnamio sezonas nebūtinai baigiasi – tinkamai pasirinkus augalus, jis gali tęstis dar kelias savaites ar net iki ankstyvo pavasario.
