Kartais užtenka vos juntamo diskomforto – nežymaus sukietėjimo, tempimo pojūčio ar pakitusios krūties formos – ir galvoje ima suktis blogiausios mintys. Nerimas suprantamas, bet ne visuomet pagrįstas. Trakų šeimos klinikos „Meliva” (anksčiau – „InMedica”) gydytoja echoskopuotoja Jurgita Gruodienė sako, kad dauguma krūtyse aptinkamų darinių yra gerybiniai, tačiau norint įsitikinti ir nusiraminti, svarbu išsitirti.
„Neretai moterys į kabinetą ateina jau sunerimusios – užčiuopusios sukietėjimą ar pastebėjusios kitus pakitimus krūtyse. Visada pasidžiaugiu, kad jos atvyko, nes tai pirmas žingsnis diagnozės link. Net 80–85 proc. visų randamų darinių yra gerybiniai – cistos, lipomos, fibroadenomos. Echoskopija yra vienas iš pradinių tyrimų, leidžiantis paneigti arba patvirtinti čiuopiamus pakitimus ar darinius”, – sako J. Gruodienė.
Aptiktas darinys dar nereiškia blogiausio
Dalis krūtų darinių aptinkami atliekant echoskopiją, kiti randami apčiuopos metu. Tačiau net ir skausmas ar diskomfortas ne visuomet reiškia grėsmę – tai gali būti natūralūs hormoninių pokyčių sukelti pojūčiai. Vis dėlto bet koks naujas ar anksčiau nepatirtas simptomas, ypač jei jis užsitęsia ar stiprėja, yra signalas pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
„Echoskopinis krūtų tyrimas – vienas saugiausių, greičiausiai atliekamų ir prieinamiausių būdų įvertinti krūtų būklę. Tai pirmo pasirinkimo tyrimo metodas jaunesnėms nei 45 metų moterims. Jis neskausmingas, atliekamas greitai, o moterims, priklausančioms rizikos grupei – turinčioms paveldimų veiksnių ar kitų rizikų – gali būti kartojamas taip dažnai, kaip nurodo šeimos gydytojas, net ir nejaučiant jokių simptomų”, – teigia gydytoja echoskopuotoja.
Kada verta sunerimti?
J. Gruodienė pabrėžia, kad į specialistą pravartu kreiptis pastebėjus tokius simptomus kaip odos paraudimas, sustandėjimas, įdubimas, „apelsino žievelės” išvaizda ar išskyros iš spenelio, ypač kraujingos. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į krūties formos pokyčius, asimetriją, apčiuopiamus darinius, sukietėjimus ar patinimus pažastyje.
„Net jei nėra jokių akivaizdžių pakitimų, tačiau moteris jaučia, kad kažkas ne taip, tai jau pakankama priežastis pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Svarbiausia – neišsigąsti, nes didžioji dalis darinių būna gerybiniai. Šeimos gydytojas įvertins situaciją ir, jei reikės, paskirs papildomus tyrimus: echoskopiją, mamografiją ar nukreips pas krūtų chirurgą. Ypač svarbu nedelsti, jei pastebėtas darinys didėja ar kinta”, – pabrėžia gydytoja echoskopuotoja.
Krūtų jautrumą ar kitus pokyčius gali lemti ir natūralūs organizmo procesai: mėnesinių ciklas, hormoniniai kontraceptikai ar menopauzė. Pavyzdžiui, prieš menstruacijas krūtys gali patinti ir tapti jautresnės, o menopauzės metu liaukinio audinio mažėja, didėja amžinių darinių tikimybė. Todėl verta kuo geriau pažinti savo kūną ir reaguoti į pasikeitimus, ypač jei jie užsitęsia ar kartojasi.
Vyresnėms moterims skirta prevencinė programa
Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje, tačiau laiku diagnozavus, ji gali būti sėkmingai gydoma. Siekiant ligą aptikti dar ankstyvoje stadijoje, šalyje vykdoma krūties vėžio prevencinė programa, skirta visoms 45–75 metų amžiaus moterims. Pagal ją kas dvejus metus atliekamas mamografijos tyrimas – vienas patikimiausių būdų įvertinti krūtų būklę.
„Mamografija – tai rentgeno tyrimas, leidžiantis pamatyti net labai smulkius, dar neapčiuopiamus krūties pakitimus. Jo metu galima nustatyti cistas, kalcinatus ar navikus. Šeimos gydytojas informuoja moterį apie programą ir nukreipia mamografijai”, – pasakoja Trakų šeimos klinikos „Meliva” gydytoja echoskopuotoja J. Gruodienė.
Mamografija ir echoskopija, turint šeimos gydytojo siuntimą, atliekami nemokamai. Pastebėjus bet kokius pakitimus krūtyse, keliančius nerimą, svarbu kuo greičiau informuoti savo šeimos gydytoją. Ankstyvas ligos nustatymas ženkliai padidina pasveikimo tikimybę ir leidžia išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.
