Vasario 10-ąją minima Pasaulinė ankštinių augalų diena kviečia prisiminti augalus, kurie Lietuvoje auginti ir vartoti šimtmečius. Vietiniai ankštiniai augalai – žirniai, pupos, lęšiai – vis dažniau vertinami kaip paprastas, klimatui palankus būdas papildyti mitybą augaliniais baltymais.
Puikus sezoninių baltymų šaltinis
Ankštiniai augalai pasižymi didele maistine verte – jie yra svarbus augalinių baltymų, skaidulų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Lietuvoje žirniai ir pupos tradiciškai naudoti įvairiuose patiekaluose – sriubose, troškiniuose, mišrainėse. Šiandien jie vis dažniau atrandami ir naujuose, šiuolaikiškuose receptuose.
Vietiniais ankštiniais galime džiaugtis ištisus metus: vasarą – šviežiais žirniais ar šparaginėmis pupelėmis, o šaltuoju sezonu – šaldytais, džiovintais ar konservuotais produktais. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau auginami ir lęšiai, nors jie dar nėra plačiai žinomi. Vienas jų privalumų – greitesnis paruošimas, palyginti su kitais ankštiniais.
Vietiniai vietoje atvežtinių
Nors avinžirniai, edamame ar kitos importuotos pupelės jau tapo įprastu maistu, daugelį jų patiekaluose galima pakeisti Lietuvoje užaugintais ankštiniais. „Turime žirnių, pupų ir lęšių veislių, kurios yra pritaikytos mūsų klimato sąlygoms, atsparios ir tinkamos sėjomainai. Rinkdamiesi vietinius produktus, mažiname su maisto transportavimu susijusias emisijas ir, tuo pačiu, neigiamą poveikį klimatui. Ne mažiau svarbu, kad kartu palaikome vietos žemės ūkį.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Pamerneckytė.
Lietuvoje auginami tiek dirviniai ir geltonieji žirniai, tiek pupelės, pupos, senosios jų veislės, o pastaraisiais metais – ir lęšiai. „Vietinių baltymų pasirinkimas stiprina maisto sistemos atsparumą ir mažina priklausomybę nuo importuotų žaliavų.“ – priduria gamtininkė.
Klimatui draugiškas maistas
Ankštiniai augalai laikomi vienu iš klimatui palankesnių pasirinkimų, tiek vartojimo, tiek auginimo požiūriu. Vietoje užauginti augaliniai baltymai, įskaitant ankštinius, gali papildyti ar dalinai pakeisti gyvūninės kilmės produktus kasdienėje mityboje, kartu mažinant bendrą maisto gamybos sistemos poveikį aplinkai. „Renkantis vietinius ankštinius, užaugintus aplinkai palankiu būdu, galima sumažinti su maisto gamyba ir transportavimu susijusias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kartu užtikrinant visavertę ir subalansuotą mitybą“, – komentuoja G. Pamerneckytė.
Ankštinių augalų nauda klimatui ir aplinkai ypač išryškėja juos auginant ekologiškose ar dirvožemį tausojančiose ūkininkavimo sistemose. Ankštiniai padeda mažinti priklausomybę nuo sintetinių trąšų ir stiprina dirvožemio atsparumą. „Ankštiniai geba fiksuoti atmosferos azotą, todėl mažina mineralinių trąšų poreikį, gerina dirvožemio būklę ir yra naudingi sėjomainoje. Tai ypač aktualu šiandien, kai dirvožemis susiduria su tokiais iššūkiais kaip erozija ar maistinių medžiagų išplovimas“ – sako aplinkosaugos specialistė.
Vietiniai ankštiniai augalai – vertingas maisto produktas, kurio vartojimas palaiko dirvožemį tausojančias žemės ūkio praktikas ir trumpesnes maisto grandines. Tai kasdienis pasirinkimas, padedantis kurti darnesnę ir atsparesnę maisto sistemą.
