Ruduo įsibėgėjo: vaikai sugrįžo į ugdymo įstaigas, kasdienybėje atsirado daugiau pareigų, rutinos bei iššūkių socialinėje aplinkoje. Viena didžiausių problemų yra mokyklose klestinčios patyčios, galinčios paveikti tiek emocinę, tiek fizinę vaiko sveikatą. Specialistės papasakojo, kaip laiku atpažinti patyčias ir užkirsti joms kelią, patarė, kaip užtikrinti gerą vaiko savijautą, ir atskleidė, kaip elgtis su besityčiojančiu – ignoruoti provokacijas ar tinkamai atsikirsti.
Kas išduoda patiriamą stresą?
„Sugrįžimas į mokyklą po vasaros atostogų, kai staiga pasikeičia aplinka, rutina ir reikia prisitaikyti prie naujų reikalavimų, gali būti ne itin sklandus – vaikai patiria emocinę įtampą, stresą. Dažniausiai tai pasireiškia elgesio pokyčiais: tėvai pastebi, kad vaikas tampa irzlesnis, piktesnis ar apatiškesnis, gali būti susiduriama su miego sutrikimais, padidėjusiu nuovargiu, mažesne koncentracija, dėmesio sutelkimo problemomis”, – pastebi BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Pasak jos, dažna problema mokykloje yra patyčios, o šioje situacijoje padėti galėtų tėvų noras atvirai bendrauti. „Dažnai paprasti klausimai, pavyzdžiui, kaip sekėsi mokykloje, kas patiko ar nepatiko pamokų metu, padeda išsiaiškinti, su kokiomis emocijomis susiduria vaikas. Taip pat svarbus ir motyvacijos didinimas, įvertinimas ne tik už pasiekimus, bet ir už pastangas, tinkamo pavyzdžio rodymas bandant suvaldyti pyktį, baimę ir nepasitikėjimą savimi”, – teigia vaistininkė.
Tėvų vaidmuo: atviras bendravimas ir palaikymas
Jai pritaria vaikų ir paauglių psichologė Guoda Romaitė. Pasak jos, svarbu išklausyti savo vaiką, sukurti saugią ir palaikančią aplinką pokalbiui, nes gali būti, kad jam bus labai sunku papasakoti apie tai, kas jį slegia.
„Nekaltinkite vaiko, patyčios nėra nukentėjusiojo kaltė. Pasistenkite aptarti su vaiku situaciją, padėkite jam įvardinti, kaip jis jaučiasi, kas jam yra baisiausia. Taip pat labai svarbu su vaiku aptarti būsimus veiksmus: kreipimąsi į klasės auklėtoją, bendradarbiavimą su mokykla. Paprastai kiekviena ugdymo įstaiga turi savo algoritmus, kurių pagalba sprendžia atsiradusių patyčių klausimus, tačiau tėvų įsitraukimas ir bendradarbiavimas yra būtinas”, – teigia G. Romaitė.
Anot psichologės, svarbu stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, leisti ir skatinti užsiimti veiklomis, kurios jį džiugina, gerai sekasi. Taip pat svarbu nuolat stebėti situaciją, klausti vaiko, kaip sekasi, ar kažkas keičiasi. Jeigu niekas nesikeičia ir vaikas vis labiau užsisklendžia, patartina kreiptis į specialistus.
Ar egzistuoja patyčių „simptomai”?
Nors nėra konkrečių „simptomų”, atskleidžiančių, kad vaikas patiria patyčias, o kiekvienas atvejis yra individualus, apie patyčias dažniausiai išduoda pasikeitęs vaiko elgesys, emocijos ar nebūdingi sveikatos sutrikimai.
„Vaikas gali tapti liūdnesnis, uždaresnis, dažnai atrodo nerimastingas, nenori ar bijo eiti į mokyklą, prasčiau miega. Taip pat gali būti, jog vaikas mažiau pasakos apie savo dieną mokykloje, vengs susitikimų su draugais, pradės prasčiau mokytis ar sumažės domėjimasis mokslais. Svarbu atkreipti dėmesį ir į fizinius pokyčius: atsiradusias nepaaiškinamas mėlynes ar įbrėžimus ant kūno, suplėšytus drabužius ar apgadintus daiktus”, – pasakoja G. Romaitė.
Anot psichologės, dėl patiriamos įtampos vaikui gali pradėti skaudėti pilvą ar galvą prieš pat mokyklą, atsitinka ir taip, jog vaikai pradeda karščiuoti. Neretai patyčios atsiranda ir naudojantis socialiniais tinklais ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, tad reikėtų stebėti, kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano, kokia jo nuotaika naudojantis socialiniais tinklais.
Mokytojų reakcija gali nulemti situacijos eigą
Pasak G. Romaitės, mokytojų reakcija į patyčias ar jų užuomazgas yra viena svarbiausių – mokytojui pastebėjus patyčių situaciją, ir į ją sureagavus tinkamai, duodamas ženklas, kad šioje bendruomenėje toks elgesys nėra toleruojamas ir priimtinas.
„Mokytojų reakcija į patyčias gali nulemti visos situacijos eigą, – teigia G. Romaitė. – Tinkamai sureagavęs pedagogas ne tik sustabdo neteisingą elgesį, bet ir parodo vaikams, kad kiekvienas yra vertas pagarbos bei saugumo. Svarbu paminėti ir tai, kad patyčiose dalyvauja ir kiti vaikai – stebėtojai, kurie taip pat yra patyčių situacijos dalyviai.”
Atsikirsti ar ignoruoti?
Patyčių kontekste dažnai iškyla klausimas: ką daryti – atsikirsti ir „pastatyti į vietą” besityčiojantį ar ignoruoti provokacijas? Anot psichologės, vieno universalaus atsakymo nėra – viskas priklauso nuo situacijos, vaiko amžiaus, jo emocinio pasirengimo.
„Atsikirtimas gali būti išeitis, kai vaikas geba ramiai ir drąsiai nubrėžti ribas ir aiškiai pasakyti skriaudėjui, kad nesutinka su tokiu elgesiu, situacija ir daroma skriauda. Ignoruoti tam tikras provokacijas tinka tais atvejais, kai situacija tampa pavojinga, stiprėjant besityčiojančiojo agresijai. Tai yra saugus variantas tuomet, kai aplink nėra suaugusiųjų, kai kyla fizinė ar emocinė grėsmė”, – teigia G. Romaitė.
Natūralūs sprendimai ramesnei kasdienybei
D. Zalagaitytė pastebi, jog rudenį tėvai vaistinėje konsultuojasi apie pagalbines priemones, kurios galėtų padėti vaiko nervų sistemai, miego reguliacijai, dėmesio pagerinimui. „Raminamuoju poveikiu pasižymi ramunėlių žiedai. Juose esantys apigeninas ir bisabololis mažina nerimą, lengvina užmigimą, veikia atpalaiduojančiai, nesukelia rytinio mieguistumo, tinka naudoti ilgą laiką. Kovai su nerimu, panikos priepuoliais gali būti vartojami preparatai su raudonžiedžių pasiflorų žiedais. O vaistinių melisų žolė gali ne tik sumažinti nervinę įtampą, bet ir pagerinti nuotaiką. Taip pat – sumažinti ir nemalonius virškinamojo trakto pojūčius, kurie neretai atsiranda sutrikus nervų sistemos veiklai”, – pataria vaistininkė.
Pasak D. Zalagaitytės, atminčiai, dėmesiui ir koncentracijai palaikyti yra naudingos Omega-3 rūgštys, ypač – dokozaheksaeno (DHR) rūgštis. „Didžiojoje Britanijoje publikuoto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad vaikams, vartojusiems DHR papildus, lyginant su vaikais, vartojusiais placebą, ne tik pagerėjo skaitymo įgūdžiai, bet ir sumažėjo elgesio problemos, susijusios su hiperaktyvumu ir dėmesio sutrikimais. Panašūs rezultatai gauti ir kitame tyrime, kuriame tirtas magnio poveikis: magnį vartojusių vaikų grupėje sumažėjo impulsyvus elgesys, dirglumas, nervingumas, padidėjo dėmesingumas.”
Nervų sistemos stabilumui, anot D. Zalaigytės, naudingi ir B grupės vitaminai. O adaptacijai bei nervų sistemos darbo pagerinimui gali padėti aiškus ir nuoseklus dienos režimas, nustatant miego, fizinio aktyvumo, valgymo ir namų darbų ruošimo laiką. „Labai svarbus poilsis, buvimas gryname ore, įvairios veiklos, kuriose vaikas gali atsipalaiduoti, pašalinti susikaupusią įtampą. Didelę įtaką turi subalansuota mityba ir pakankamas miego valandų skaičius”, – pataria vaistininkė.
