Panikos atakos yra intensyvus ir staigus baimės protrūkis, kuris gali sukelti rimtus fizinius ir emocinius simptomus. Jos dažnai užklumpa netikėtai ir sukelia žmogui didelį diskomfortą, todėl daugelis svarsto, ar šios atakos gali praeiti savaime, be gydymo. Nors kai kuriems žmonėms panikos atakos gali būti laikinas reiškinys, daugumai asmenų būtina suprasti, kada reikalinga pagalba ir ką svarbu žinoti apie panikos atakų valdymą.
Panikos atakų kilmė
Panikos atakos dažnai kyla dėl streso, nerimo arba specifinių gyvenimo situacijų, tačiau kai kuriais atvejais jos gali atsirasti be akivaizdžios priežasties. Jos gali būti susijusios su tokiomis būklėmis kaip panikos sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas arba netgi potrauminio streso sindromas (PTSS). Panikos atakos gali būti pavienis epizodas arba reguliariai pasikartojantis reiškinys, todėl svarbu įvertinti savo situaciją ir simptomus.
Ar panikos atakos gali praeiti savaime?
Kai kuriems žmonėms panikos atakos gali būti retas įvykis, pasireiškiantis tik kartą ar kelis kartus gyvenime dėl laikino streso ar nerimo. Tokiais atvejais, jei gyvenimo sąlygos pagerėja ir stresas sumažėja, panikos atakos gali praeiti savaime be specifinio gydymo. Tačiau svarbu žinoti, kad tai nėra įprasta taisyklė.
Panikos atakos gali pereiti į lėtinį panikos sutrikimą arba sukelti baimę dėl jų pasikartojimo, kas gali gerokai paveikti gyvenimo kokybę. Jei panikos atakos tampa dažnos arba jos trukdo kasdieninei veiklai, tikėtina, kad situacija pati nesusitvarkys. Dažnai be tinkamos pagalbos panikos atakos linkusios kartotis ir stiprėti, o tai gali sukelti papildomų problemų, tokių kaip socialinis atsiribojimas ar netgi depresija.
Kodėl svarbu gydyti panikos atakas?
Panikos atakos gali būti labai išvarginančios ir paveikti daugelį gyvenimo sričių. Jos gali trikdyti darbą, socialinį gyvenimą, santykius ir netgi fizinę sveikatą. Kai kurie žmonės po panikos atakų pradeda vengti tam tikrų vietų ar situacijų, baimindamiesi, kad ataka gali pasikartoti. Ši „vengimo“ elgsena gali sukelti vadinamąjį agorafobiją – baimę būti viešose vietose ar situacijose, kur gali būti sunku pabėgti ar gauti pagalbą.
Be gydymo, žmogus gali likti „užburtame rate“, kuriame baimė dėl naujų panikos atakų tik didina nerimą ir provokuoja naujus priepuolius. Todėl svarbu įvertinti savo būklę ir kreiptis pagalbos, jei atakos tampa dažnos arba pradeda trukdyti kasdieninei veiklai.
Ką svarbu žinoti apie gydymo galimybes?
Yra įvairių būdų, kaip padėti sau arba savo artimam žmogui, kenčiančiam nuo panikos atakų. Gydymas gali būti labai efektyvus ir padėti žmonėms vėl kontroliuoti savo gyvenimą. Štai keletas dažniausiai naudojamų metodų:
1. Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių gydymo metodų panikos sutrikimams gydyti. KET padeda žmogui atpažinti neigiamus minties modelius ir išmokti valdyti baimę bei nerimą, kurie gali sukelti panikos atakas. Psichoterapijos metu žmogus išmoksta, kaip valdyti savo kūno reakcijas į stresą ir kaip sušvelninti panikos atakos simptomus.
2. Vaistai
Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda sumažinti panikos atakų dažnumą ir intensyvumą. Dažniausiai skiriami antidepresantai arba nerimo mažinantys vaistai, kurie padeda reguliuoti smegenų cheminius procesus, atsakingus už nerimą. Vaistų vartojimas gali būti laikinas arba ilgalaikis, priklausomai nuo žmogaus būklės ir gydymo plano.
3. Gyvenimo būdo pokyčiai
Sveikas gyvenimo būdas taip pat gali padėti sumažinti panikos atakų dažnumą. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miego kiekis ir streso valdymas – visa tai prisideda prie bendros psichologinės gerovės ir gali sumažinti panikos priepuolių riziką. Meditacija, kvėpavimo technikos ir atsipalaidavimo pratimai yra labai naudingi būdai valdyti streso lygį.
4. Palaikymo grupės
Kartais žmonėms gali būti naudinga prisijungti prie palaikymo grupių, kuriose jie gali dalintis savo patirtimi su kitais, kurie taip pat patiria panikos atakas. Dalijimasis išgyvenimais ir sužinojimas, kad kiti žmonės patiria panašius sunkumus, gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir įkvėpti optimizmo.
Ką daryti, jei atakos atsiranda retkarčiais?
Jei patiriate panikos atakas tik retkarčiais, svarbu nepanikuoti ir stebėti savo kūno reakcijas. Gali būti naudinga išmokti kvėpavimo technikų ar atsipalaidavimo pratimų, kurie padės greičiau nurimti atakos metu. Tačiau net jei atakos pasitaiko retai, svarbu nepamiršti, kad stresas ir nerimas gali kauptis, todėl visada verta rūpintis savo emocine gerove.
