Panikos atakos gali būti bauginanti ir destabilizuojanti patirtis tiek jas patiriančiam asmeniui, tiek artimiesiems. Stebėti, kaip mylimas žmogus kenčia nuo panikos priepuolio, gali būti labai sunku, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir padėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti panikos atakos simptomus ir kokius veiksmus galite atlikti, kad padėtumėte artimam žmogui per tokį sudėtingą momentą.
1. Atpažinkite panikos atakos simptomus
Panikos atakos simptomai gali būti labai intensyvūs ir dažnai klaidingai suprantami kaip rimtos fizinės sveikatos problemos, tokios kaip širdies priepuolis. Ataka gali prasidėti staiga ir trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Dažniausi simptomai yra šie:
- Intensyvus baimės ar siaubo jausmas be aiškios priežasties.
- Greitas širdies plakimas (tachikardija) arba stiprus širdies plakimo pojūtis.
- Dusulys arba oro trūkumas.
- Galvos svaigimas, šaltkrėtis ar prakaitavimas.
- Pykinimas, drebulys ar kūno silpnumas.
- Baimė prarasti kontrolę ar mirti.
2. Būkite ramūs ir išlikite šalia
Panikos atakos metu vienas iš svarbiausių dalykų yra jūsų ramumas. Stipri emocinė reakcija ar panika iš jūsų pusės gali tik dar labiau pabloginti situaciją. Jūsų artimam žmogui reikia palaikymo ir saugumo jausmo, tad stenkitės išlikti ramūs ir parodykite, kad esate šalia.
- „Aš esu čia su tavimi, viskas bus gerai.“
- „Aš tau padėsiu tai įveikti, esi saugus.“
- „Kvėpuok lėtai, kartu susikoncentruosime į kvėpavimą.“
3. Padėkite susikoncentruoti į kvėpavimą
Dažnai panikos atakos metu žmogus pradeda greitai ir paviršutiniškai kvėpuoti, kas dar labiau padidina baimės pojūtį. Lėtas, gilus kvėpavimas gali padėti nuraminti nervų sistemą. Viena iš technikų, kuri gali būti naudinga, yra kvėpavimo reguliavimas: padėkite žmogui kvėpuoti lėtai ir giliai.
4. Nustatykite dėmesį į aplinką
Panikos atakos metu žmogus gali jausti, kad praranda kontrolę arba atitrūksta nuo realybės (disociacija). Tokiu atveju gali būti naudinga padėti jam susikoncentruoti į aplinką, realius, matomus ar girdimus dalykus. Viena iš metodikų yra „5-4-3-2-1“ technika, kuri padeda sugrįžti į dabartinį momentą:
- 5 dalykai, kuriuos galite matyti.
- 4 dalykai, kuriuos galite liesti.
- 3 dalykai, kuriuos galite girdėti.
- 2 dalykai, kuriuos galite užuosti.
- 1 dalykas, kurį galite paragauti.
5. Suteikite jiems erdvės
Nors yra svarbu būti šalia ir palaikyti artimą žmogų, kartais jam gali prireikti šiek tiek erdvės atsipalaiduoti. Neverskite jo kalbėti, jei jis nenori, ir neklauskite pernelyg daug klausimų. Leiskite žmogui pačiam išsakyti savo poreikius. Galbūt jam reikės pasėdėti ar atsistoti vienam, todėl svarbiausia būti šalia ir būti pasiruošusiam padėti, jei jis to prašys.
6. Nevertinkite ir nenuvertinkite jų jausmų
Nors jums gali atrodyti, kad panikos ataka yra „nereikalinga“ ar „perdėta“ reakcija į situaciją, svarbu niekada nemenkinti artimo žmogaus jausmų. Panikos atakos metu žmogui atrodo, kad jo kūnas ir protas yra tikrai grėsmingoje situacijoje, tad sarkazmas ar raminimas, kad „tai nieko rimto“, gali tik dar labiau sustiprinti jo izoliacijos jausmą.
Venkite sakyti:
- „Nurimk, tai visai nerealu.“
- „Kodėl tu taip stipriai reaguoji?“
- „Tau nieko neatsitiks, kodėl tu bijai?“
7. Pasiūlykite profesionalią pagalbą
Jei jūsų artimas žmogus dažnai patiria panikos atakas, svarbu skatinti kreiptis į specialistą. Panikos atakos gali būti susijusios su panikos sutrikimu ar kitais nerimo sutrikimais, kurie yra gydomi tiek psichoterapija, tiek vaistais. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių metodų, padedančių žmonėms susidoroti su panikos atakomis ir jų baimėmis.
Patarimas: Galite padėti surasti psichologą ar terapeutą, kuris specializuojasi panikos sutrikimų srityje.
8. Būkite kantrūs ir supratingi
Svarbu suprasti, kad panikos atakos gali būti nenuspėjamos ir kartais trukti ilgiau, nei jūs tikėjotės. Niekada neverskite žmogaus „atsikratyti“ ar „praleisti“ panikos ataką – tai gali pabloginti jo jausmus. Kantrybė, supratingumas ir palaikymas yra didžiausia pagalba, kurią galite suteikti.
