Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Stresas augina svorį – mitas ar faktas? Paaiškina specialistė

Ilgalaikis stresas ir panikos atakos: kaip jie yra susiję?

Stresas yra natūrali gyvenimo dalis, su kuria susiduriame kasdien, tačiau kai jis tampa ilgalaikis, tai gali turėti rimtų pasekmių mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Viena iš galimų ilgalaikio streso pasekmių yra panikos atakos, kurios gali ne tik sustiprinti nerimą, bet ir sukelti papildomų sveikatos problemų.

Ilgalaikis stresas: kas tai?

Stresas yra natūralus organizmo atsakas į išorines grėsmes ar iššūkius, kurį reguliuoja mūsų nervų sistema. Kai susiduriame su stresine situacija, mūsų kūnas pradeda gaminti hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas, kurie padeda mums pasirengti veikti („kovoti arba bėgti“ reakcija). Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes padeda sutelkti dėmesį ir energiją spręsti problemas. Tačiau kai stresas tampa nuolatiniu reiškiniu, jis pradeda kauptis ir ilgainiui gali išsekinti organizmo resursus.

Panikos atakos: staigus streso protrūkis

Panikos ataka yra intensyvi ir staigi baimės reakcija, kuri dažnai kyla be aiškios priežasties. Tai gali būti tiesioginė kūno reakcija į ekstremalų stresą, kai organizmas patiria „perdėtą“ reakciją į grėsmę, net jei jos nėra. Panikos atakos metu žmogus gali patirti tokius simptomus kaip stiprus širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas, krūtinės skausmas, prakaitavimas ir intensyvus baimės ar siaubo jausmas. Dažnai po panikos atakos žmogus gali jausti baimę, kad ataka pasikartos, o tai gali sukelti užburtą nerimo ratą. Nors panikos atakos gali pasireikšti staiga, net ir žmonėms, kurie nėra susidūrę su ilgalaikiu stresu, dažniau jos ištinka tuos, kurie patiria nuolatinę emocinę įtampą.

Kaip ilgalaikis stresas sukelia panikos atakas?

Ilgalaikis stresas gali susilpninti nervų sistemą, todėl kūnas tampa jautresnis įvairiems išoriniams stimulams. Kai kūnas ilgą laiką patiria didelį stresą, nervų sistema gali perreaguoti net į nedidelius pokyčius ar iššūkius. Taip gali susiformuoti sąlygos, kai panikos atakos pradeda kilti be aiškios priežasties. Kuomet stresas tampa nevaldomas, žmogus gali jausti nuolatinį nerimą, kas dar labiau išsekina organizmą. Šioje būsenoje net ir nedideli streso faktoriai gali sukelti didelę emocinę ir fizinę reakciją, o tai lemia staigią panikos ataką. Kitaip tariant, ilgalaikis stresas „paruošia“ organizmą nuolatiniam budrumui, dėl ko jis tampa pažeidžiamesnis net ir nedideliems išoriniams dirgikliams.

Pagrindiniai požymiai, kad ilgalaikis stresas gali sukelti panikos atakas:

  • Nuolatinis nuovargis: jūsų kūnas nuolat jaučiasi pavargęs, nepaisant to, kad miegate ar ilsitės.
  • Miego sutrikimai: sunku užmigti arba dažnai prabundate vidury nakties su intensyviomis mintimis ar nerimu.
  • Sunkumas susikaupti: negalite sutelkti dėmesio į kasdienes užduotis, dažnai jaučiate sumaištį ar „rūką“ galvoje.
  • Padidėjęs jautrumas: įprasti dalykai, tokie kaip triukšmas ar nedideli streso veiksniai, sukelia stiprią emocinę reakciją.
  • Nerimo priepuoliai: dažnai jaučiate nepaaiškinamą baimę arba nerimą be aiškios priežasties.

Kaip kovoti su ilgalaikio streso sukeltomis panikos atakomis?

Norint suvaldyti panikos atakas, būtina išmokti tvarkytis su ilgalaikiu stresu. Štai keletas būdų, kurie gali padėti sumažinti streso lygį ir užkirsti kelią panikos atakoms:

1. Atpažinkite streso šaltinius

Vienas iš pirmųjų žingsnių valdant ilgalaikį stresą yra atpažinti jo šaltinius. Pabandykite sudaryti sąrašą dalykų, kurie jums sukelia stresą – tai gali būti darbas, asmeniniai santykiai, sveikatos problemos ar netgi jūsų požiūris į kasdienes situacijas. Identifikavus šiuos šaltinius, galėsite imtis veiksmų, kaip juos sumažinti arba pakeisti savo reakcijas į juos.

2. Meditacija ir atsipalaidavimo technikos

Reguliari meditacija ir atsipalaidavimo pratimai padeda sumažinti bendrą stresą ir nuramina nervų sistemą. Tokios praktikos kaip gilaus kvėpavimo pratimai, joga ar sąmoningumo (mindfulness) meditacija gali padėti sumažinti streso hormonų lygį ir pagerinti psichologinę būklę.

3. Fizinė veikla

Fizinis aktyvumas yra puikus būdas kovoti su stresu, nes jis padeda išskirti endorfinus – hormonus, kurie natūraliai gerina nuotaiką. Reguliarūs pasivaikščiojimai, bėgiojimas ar kitos fizinės veiklos ne tik stiprina kūną, bet ir gerina emocinę savijautą.

Sportas ir šiuolaikinės technologijos: kokios mobilios programėlės turi būti kiekvienos sportuojančios telefone?

4. Psichoterapija

Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra labai efektyvus būdas, padedantis valdyti streso ir panikos reakcijas. Terapijos metu galite išmokti atpažinti destruktyvius mąstymo modelius ir juos pakeisti į pozityvius. Tai padeda suvaldyti baimės ir nerimo jausmus bei išmokti sveikų reakcijų į stresą.

5. Socialinis palaikymas

Svarbu turėti žmones, su kuriais galite pasikalbėti apie savo problemas ir jausmus. Pasitikėjimo ryšys su šeima, draugais ar terapeutais gali sumažinti vienišumo jausmą ir padėti lengviau išgyventi sudėtingus laikotarpius.

Mano išsaugoti straipsniai