Panikos atakos – tai staigūs ir intensyvūs nerimo priepuoliai, kurie gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek emociniais simptomais. Jie dažnai užklumpa netikėtai ir gali būti itin baisūs, todėl svarbu suprasti, kas sukelia šias atakas ir kokie veiksniai gali padidinti jų tikimybę. Nors panikos atakos gali atrodyti kaip nekontroliuojama problema, jų priežastys dažniausiai yra kompleksinės ir susijusios su tiek psichologiniais, tiek fiziologiniais veiksniais.
Pagrindiniai panikos atakų sukėlėjai
Panikos atakas sukelia įvairūs veiksniai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai. Dažnai tai yra keleto veiksnių sąveika, kuri sukelia ataką, ir šie veiksniai gali skirtis nuo žmogaus iki žmogaus.
1. Stresas ir emocinis spaudimas
Vienas iš pagrindinių panikos atakų sukėlėjų yra ilgalaikis ar intensyvus stresas. Stresas gali būti susijęs su darbo reikalais, asmeninėmis problemomis, finansiniais sunkumais ar net per dideliais lūkesčiais sau. Kai stresas kaupiasi ilgą laiką, kūnas gali reaguoti į tai staigiu ir stipriu nerimo priepuoliu, kuris pasireiškia kaip panikos ataka.
- Darbo spaudimas: Per didelis darbo krūvis, įtempti terminai ar konfliktiški santykiai su kolegomis gali sukelti nuolatinį stresą, kuris ilgainiui gali sukelti panikos atakas.
- Asmeninės problemos: Konfliktai šeimoje, santykių problemos ar netikėti gyvenimo pokyčiai (skyrybos, netektis) gali sukelti emocinį išsekimą ir padidinti panikos atakų riziką.
2. Genetika ir paveldimumas
Tyrimai rodo, kad panikos atakų tikimybė gali būti didesnė žmonėms, kurių šeimoje buvo panašių problemų. Jei vienas iš tėvų ar kitų artimų giminaičių kentėjo nuo panikos sutrikimų, tai gali reikšti, kad yra didesnė genetinė polinkis šiai būklei.
- Genetinė rizika: Nors paveldimumas ne visada lemia panikos atakų atsiradimą, žmonės, turintys genetinę polinkį, gali būti jautresni stresui ir nerimui.
3. Fiziologinės ir smegenų veiklos pokyčiai
Kai kurios panikos atakos gali būti susijusios su fiziologiniais smegenų veiklos pokyčiais, kurie veikia žmogaus reakciją į stresą. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie patiria panikos atakas, gali turėti cheminių disbalansų smegenyse, ypač neurotransmiterių, atsakingų už emocijų reguliavimą, lygiuose.
- Neurotransmiterių disbalansas: Serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas – tai svarbūs neurotransmiteriai, kurie reguliuoja nuotaiką ir emocijas. Disbalansas šiuose chemikaluose gali padidinti panikos atakų riziką.
- Amigdala: Amigdala yra smegenų dalis, atsakinga už baimės reakcijas. Kai ji per daug aktyvi, žmogus gali reaguoti į situacijas kaip į pavojingas, net jei realaus pavojaus nėra.
4. Traumos ir posttrauminis stresas
Žmonės, patyrę traumuojančius įvykius, pvz., avariją, smurtą ar net sunkią ligą, gali išsivystyti posttrauminio streso sutrikimas, kuris yra vienas iš panikos atakų rizikos veiksnių. Trauminiai išgyvenimai sukelia ilgalaikį emocinį stresą, o panikos atakos gali būti reakcija į trauminės patirties prisiminimus ar tam tikrus dirgiklius, kurie primena traumuojančią situaciją.
- Trauminiai įvykiai: Bet kuris sunkus gyvenimo įvykis, kuris paliko gilius emocinius randus, gali sukelti nuolatinius nerimo jausmus ir didinti panikos atakų tikimybę.
5. Fizinė sveikata ir sveikatos problemos
Kai kurios fizinės sveikatos problemos taip pat gali būti panikos atakų sukėlėjai. Pavyzdžiui, širdies ligos, skydliaukės sutrikimai ar kitos lėtinės ligos gali sukelti panikos simptomus arba padidinti jautrumą panikos atakoms.
- Hipertiroidizmas: Skydliaukės hiperaktyvumas gali padidinti nerimą, širdies plakimą ir sukelti panikos atakų simptomus.
- Cukraus kiekio kraujyje svyravimai: Staigūs cukraus kiekio kraujyje pokyčiai gali sukelti panikos atakoms būdingus simptomus, tokius kaip drebulys, prakaitavimas ir galvos svaigimas.
6. Gyvenimo pokyčiai ir neapibrėžtumas
Gyvenimo pokyčiai, net ir teigiami, gali būti streso šaltinis ir sukelti panikos atakas. Nauji iššūkiai, atsakomybės ar nežinomybė dėl ateities gali sukelti nerimą, kuris gali pasireikšti panikos forma.
- Perėjimai gyvenime: Santuoka, naujas darbas, persikėlimas į kitą miestą ar šalis – visa tai gali sukelti padidėjusį nerimą ir panikos atakas.
- Neapibrėžtumas: Nežinojimas, kas laukia ateityje, arba baimė, kad gyvenimo situacija gali nepasiteisinti, gali sukelti intensyvų stresą.
7. Kofeinas ir stimuliantai
Kofeinas, nikotinas ir kiti stimuliantai gali padidinti nervų sistemos aktyvumą ir sukelti panikos atakų simptomus. Kai kurie žmonės yra jautresni šiems stimuliantams, o per didelis jų vartojimas gali sukelti greitą širdies plakimą, drebulį ir padidėjusį nerimą, kurie sukelia panikos atakas.
- Kofeino poveikis: Didelės kofeino dozės gali padidinti širdies susitraukimų dažnį ir sukelti paniką primenančius pojūčius.
- Narkotikai ir alkoholis: Kai kurie narkotikai ir alkoholio perteklius taip pat gali sukelti panikos priepuolius arba pabloginti esamą būklę.
Kaip valdyti panikos atakas?
Jei atpažįstate panikos atakų sukėlėjus, galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte jų dažnumą ar intensyvumą. Štai keletas patarimų, kaip valdyti panikos atakas:
- Meditacija ir kvėpavimo pratimai: Kvėpavimo pratimai ir meditacija padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti stresą, kuris dažnai sukelia panikos atakas.
- Fizinė veikla: Reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti nerimą ir stresą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą bei pagerinti bendrą nuotaiką.
- Psichologinė terapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos psichoterapijos formos gali padėti geriau suprasti panikos atakų priežastis ir išmokti strategijų, kaip jas valdyti.
- Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojai gali skirti vaistus, tokius kaip antidepresantai ar raminamieji, kurie padeda sumažinti panikos atakų dažnumą ar intensyvumą.
