Su Justu draugauju beveik dvejus metus. Žinau, kad jį tikrai myli, jis – pirmasis „rimtas“ mano vaikinas. Tačiau prieš mėnesį sužinojau tai, ko neįmanoma užmiršti: jis man neištikimas.
Atrodė, kad esame ideali pora: mus sieja daugybė bendrų pomėgių, nuolat palaikome ryšį, vis dar vaikštome į romantiškus pasimatymus, o per mano gimtadienį jis suorganizavo kelionę į Paryžių… Bet štai prasidėjus mokslo metams (abu esame studentai) ėmiau pastebėti, kad jis lyg ir „atšalo“. Atrodė, kad aš viena stengiuosi kurstyti mūsų santykių ugnį, kad man vienai svarbi mudviejų meilė.
Guodžiau save, kad jis tikriausiai patiria daug streso, nes studijas derina su darbu, ir kai prisitaikys prie naujo ritmo, viskas bus kaip anksčiau. Pasirodo, klydau. Mūsų pasimatymai tapo vis retesni, o jis nustojo rodyti man išskirtinį dėmesį, tiesa, iš pažiūros elgėmės ir atrodome kaip normali pora, tačiau aš jaučiau, kad kažkas ne taip. Jis pasidarė kažkoks paslaptingas, nepasakodavo, ką veikia, kai manęs nėra šalia, nustojo pasakoti apie savo ir draugų nuotykius, jaučiau, kad kažką slepia.
Vieną savaitgalį jis liko nakvoti mano namuose. Kai vakare jis ėjo į dušą, neatsispyriau pagundai paskaityti jo telefone esančias žinutes, nes norėjau įsitikinti, kad vis dėlto jis su manimi atviras. Oi, kaip smarkiai aš klydau. Atvertus pirmąją žinutę išvydau vardą Jolita. Pradėjusi skaityti nustėrau: ši mergina rašė mano Justui meiliausius žodžius, nejaugi jis jai atsako tuo pačiu?! Greitai padėjau telefoną į vietą ir besidaužančia širdimi atsisėdau prie kompiuterio. Vienintelė Jolita, apie kurią buvau girdėjusi, buvo jo bendrakursė. Buvau beveik tikra, jos tą žinutę siuntė būtent ji. Tačiau nusprendžiau Justui nieko nesakyti ir įsitikinti, kad mano spėlionės – tiesa.
Ėjo dienos, o aš niekaip neįstengiau jam prisipažinti, kad žinau, ką jis daro. Imu galvoti, kad galbūt ilgainiui tas jo nuotykis pradings, o aš kantriai palauksiu ir viskas savaime susitvarkys. Juk mes šitaip ilgai esame kartu, nejaugi jam tai nieko nereiškia? Nejaugi jis mane taip lengvai iškeis į kitą?.. Nežinau, ką daryti, tikiuosi, kad patarsite…
