Vasaros laukimą apkartina ne tik prastas oras už lango, bet ir visa krūva atsiskaitymų, kuriems tenka kasdien ruoštis, o vėliau jaudintis pažymių.
Kartais atrodo, kad pasiruošimui skyrei visą savo laisvalaikį, sąžiningai „kalei“ formules, tačiau atėjus atsiskaitymui vis vien nesugebėjai gerai pasirodyti. Kodėl kartais nepavyksta įsiminti net ir paprasčiausių dalykų? Apie mokymosi sunkumus ir gudrybes, kurios padės greičiau įsisavinti reikiamą informaciją pasakoja psichologė Gabrielė Vilkaitė.
ĮVERTINK SAVO GALIMYBES
Mokymosi sunkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių. Mokymosi kokybei didelės reikšmės turi prasta nuotaika, santykiai šeimoje ir mokykloje, mažesni nei vidutiniai gebėjimai. Turint mažesnius gebėjimams svarbu savo pasiekimų ambicijas suderinti su savo galimybėmis, kad netektų nusivilti savimi.
Vertėtų susikurti realius tikslus, kuriuos galima pasiekti, o juos pasiekus kyla savivertė ir atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi. Jei sunku mokytis dėl prastos nuotaikos, verta išsiaiškinti jos priežastis. Jei mokytis trukdo pasikeitę santykiai su šeimos nariais, draugais, mokytojais, sukaupkite jėgas ir išsakykite jam (jiems) viską, kas jus neramina. Savo jausmų išreiškimas žodžiais padeda juos nuraminti, skatina bendravimą ir gerina tarpusavio santykius. Jeigu namuose ar mokykloje tvyro įtampa, tai gali turėti didelės reikšmės ir mokslo rezultatams.
NETINGĖK PAKARTOTI
Norint sukaupti kuo daugiau žinių, mokymo medžiagą reikia kartoti nuolat, nes vieną kartą pasimokius informacija patenka į trumpalaikę atmintį, o ją kartojant ji persikelia į ilgalaikę atmintį. Iš trumpalaikės atminties informacija greitai pradingsta ir užleidžia vietą kitoms žinioms. Kai tuo tarpu ilgalaikėje atmintyje informacija pasilieka ilgesnį laiką ir, nuolat kartojama, ji ten įsitvirtina. Taigi mokantis, svarbu svarbią informaciją perskaityti ne tik šiandien, bet ir rytoj, poryt, po mėnesio.
PERTRAUKOS – POILSIUI!
Mokykloje ar universitete tarp paskaitų esančios pertraukos – tai laikas skirtas pailsėti, nesimokyti, atsipalaiduoti. Dažnai mokiniai pertraukas naudoja pasiruošimui kitai pamokai. Manau, kad tai yra klaida, nes smegenys nepailsi, todėl greičiau pavargsta, išsenka energija ir vakare nebelieka jėgų atlikti namų darbus. Pertraukų metu geriau pabendrauti su draugais, pavalgyti, išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru, pažaisti stalo žaidimus (jei mokykloje yra tokia galimybė) ir kt. Nors ir 10 min. pailsėjus turėsite daugiau potencialo aktyviai mokytis pamokos metu.
STEBUKLINGAS SĄRAŠAS
Laiko planavimas padeda susikaupti, nusistatyti dienos tikslus ir sistemingai veikti juos įgyvendinant. Dažnai mokiniai pasimeta ir supanikuoja, nes atrodo, kad reikia padaryti tiek daug, o laiko – tiek mažai. Surašius savo darbus ant popieriaus lapo bus lengviau sistemingai juos atlikti ir, matant, kiek jau padaryta, nusiraminti ir toliau siekti savo tikslų. Mokantis svarbu kas pusvalandį ar valandą daryti pertraukas, kurių metu užsiimtumėt mėgstama veikla.
DISCIPLINA IR APDOVANOJIMAI
Siekiant motyvuoti save mokymuisi, galite už sėkmingą savaitės mokymąsi apdovanoti save trokštamu daiktu. Mokymosi metu išjunkite televizorių, muziką, mobilų telefoną ir mokykitės tyloje, kad niekas jūsų netrukdytų ir galėtumėt netrukdomi spręsti uždavinius, įsiminti informaciją, rašyti rašinius. Iš pradžių, atlikite vieną darbą ir tik po imkitės kito, nes darant daug darbų vienu metu nė vieno neatliksite gerai.
